Indėnus remia vis daugiau žmonių
Įtampa Šiaurės Dakotoje pastaruoju metu vis auga. Šioje Amerikos valstijoje jau nuo balandžio mėnesio vietos indėnų gentis Stovinti uola, arba sijų gentis, protestuoja prieš kompanijos „Dakota Access Pipelines“ 1 700 kilometrų ilgio tiesiamą naftotiekį.
Viena iš jo paskutinių atkarpų kerta Šiaurės Dakotos Amerikos indėnų teritorijas. Čiabuviai ir daugybė aplinkosaugos aktyvistų teigia, kad, įvykus avarijai, svarbūs indėnų vandens telkiniai ir šventos vietos būtų negrįžtamai užterštos.
Čiabuviai ir daugybė aplinkosaugos aktyvistų teigia, kad, įvykus avarijai, svarbūs indėnų vandens telkiniai ir šventos vietos būtų negrįžtamai užterštos.
Kompanijos atstovai ir remiantieji beveik keturis milijardus kainuojantį naftotiekio projektą teigia, kad tai bus saugus ir efektyvus būdas tiekti naftos žaliavą ir suteiktų Amerikai galimybę atsisakyti naftos importo. Taip pat, esą naftotiekis taps pajamų šaltiniu aplinkui jį gyvenantiems žmonėms.
Nors protestai vyksta jau nuo balandžio, per pastarąsias savaites į Šiaurės Dakotą atvyko šimtai žmonių, norinčių paremti Stovinčios uolos indėnus. Tuo metu naftotiekį tiesianti kompanija darbą sustabdžiusi jau apie mėnesį ir laukia teismo sprendimo dėl, anot kompanijos, nelegalaus protesto. Atskiros kompanijos, turinčios interesų ar akcijų, reikalauja Amerikos vyriausybę įsikišti ir sustabdyti protestus.
Panaudojo vandens patrankas
Šią Padėkos dienos savaitę policija prieš protestuotojus panaudojo vandens patrankas prie minusinės temperatūros. Pareigūnai teigė, esą protestuotojai ketino surengti padegimą, tad taip reikėjo juos nuraminti. Protestuotojai tuo metu teigia, kad jie tiesiog užsikūrė laužus, prie kurių sušiltų žvarbią naktį. Tuzinas žmonių buvo sužeisti, apie 20 sulaikyti, nes jie esą mėtė akmenis į pareigūnus.
Stovinčios Uolos gentis pastaruoju metu sulaukė palaikymo daugelyje Amerikos miestų, kur aikštėse gyventojai išreiškia solidarumą ir nepasitenkinimą dėl naftotiekio planų. Praėjusią savaitę didžiausias Norvegijos bankas DNB pranešė pardavęs visas akcijas, kurios susijusios su naftotiekį tiesiančiomis kompanijomis.
Anot banko atstovo, tai padaryta dėl galimo žemės susitarimų nesilaikymo, dėl nepagarbos šventoms indėnų žemėms, o dar labiau – dėl pavojaus jų geriamojo vandens šaltiniui ir Misūrio upei. Palaikymo sulaukta ir iš iškilaus pilietinių teisių aktyvisto Jesse Jacksono ar aktoriaus Marco Ruffalo, kurie lankėsi prie Šiaurės Dakotos sostinės Bismarko įsikūrusioje protestuotojų stovykloje.
Lygina su Euromaidanu
indėnams padedančių žmonių į Stovinčios uolos gyvenvietę atvyksta labai daug, ji tapo miližiniška. Tai labai panašu į tai, kas vyko Kijeve, Euromaidano metu 2013 m. pabaigoje ir 2014 m. pradžioje.
Profesorius iš Vytauto Didžiojo universiteto G.Mažeikis apie situaciją Šiaurės Dakotoje domisi nuo pat protestų pradžios. Šį judėjimą jis lygina su Euromaidanu ir sako, kad jis dideliu pagreičiu įgauna tarptautinio reiškinio statusą, sujungia labai skirtingas visuomenės grupes.
Anot G.Mažeikio, šiuo metu abi pusės – tiek Stovinčios uolos gentis, tiek korporacija „Dakota Access Pipelines“ – bando šnekėtis tarpusavyje, tačiau apie kokį nors rezultatą dar negalima kalbėti: „Manoma, kad jokie rezultatai ir nebus pasiekti, tam yra kelios priežastys, susijusios su korporacijos lūkesčiais. Jos fondą sudarė labai stiprūs JAV bankai ir energetikos korporacijos, kurių vienos „Energy Transfer Partners“ fundatorius ir akcininkas – dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas.“
Šį naftotiekio projektą sudarančios korporacijos, pasak G.Mažeikio, tikisi, kad D.Trumpui tapus prezidentu (tai atsitiks iš karto po Naujųjų metų) visas projektas turėtų pajudėti į priekį, taip pavyks nustumti, jų manymu, konservatyvias ir iracionalias indėnų grupes. „Kita vertus, šiems indėnams padedančių žmonių į Stovinčios uolos gyvenvietę atvyksta labai daug, ji tapo miližiniška. Tai labai panašu į tai, kas vyko Kijeve, Euromaidano metu 2013 m. pabaigoje ir 2014 m. pradžioje“, – aiškina specialistas.
G.Mažeikis teigia, kad Amerikos indėnai per pastaruosius kelis dešimtmečius dar nebuvo tokie stiprūs ir susitelkę: „Jie niekada nebuvo sulaukę tiek tarptautinės paramos ir pripažinimo. Šiandien apie jų veiklą kalba beveik visos didžiausios žiniasklaidos priemonės – ir Amerikos CNN, ir britų BBC, ir kitos televizijos. Jų pasiekimas kovojant dėl švaraus vandens yra labai didelis, dėl to nėra nė vienos priežasties nei vienai, nei kitai pusei nusileisti.“
Indėnai – ne tokie naivūs, kaip manoma
G.Mažeikio nuomone, šie protestai ir Euromaidanas – vienas kito kopijos. „Prieš indėnus taikoma tai, kas buvo taikyta ir per Euromaidaną – gerai parengti policininkai muša lazdomis, mėto ašarines dujas, šaudo guminėmis kulkomis, purškia vandenį. O indėnai ir jiems pritariančios grupės, įskaitant afroamerikiečius, bando statyti barikadas ir jas ginti. Tik ši teritorija – gerokai didesnė“, – sako pašnekovas.
Šiuo metu tarp vietinių indėnų – daug teisinį išsilavinimą turinčių žmonių, dirbančių ir užimančių aukštas pareigas JAV.
Euromaidane, pasak G.Mažeikio, ginti keli kvadratiniai kilometrai, o ši teritorija didesnė: „Teritoriją ginančių vietinių gyventojų grupė naudoja šalmus, dujokaukes, degina laužus. Nors temperatūra jau minusinė, policijos pajėgos ir kitos apsaugos grupės prieš protestuotojus naudoja vandenį, kuris žeidžia ir kelia realią grėsmę sveikatai. Dėl to atsiranda daug kaltinimų ir tai veikiausiai bus teisiniai procesai – vietiniai indėnai nėra tokie naivūs, kaip galime perskaityti įvairiuose romanuose.“
Šiuo metu tarp vietinių indėnų – daug teisinį išsilavinimą turinčių žmonių, dirbančių ir užimančių aukštas pareigas JAV. „Jie visokeriopai bando padėti teisiniu požiūriu. Šis jėgos, smurto, protesto, kaltinimų konfliktas vis tęsiasi. Įdomu, kad indėnai, afroamerikiečiai ir kiti kaltina policiją ir naujai išrinktą prezidentą D.Trumpą posūkiu į fašizmą. Tuo tarpu policininkai ir visi kiti kaltina vietinius polinkiu į nacionalizmą“, – tikina G.Mažeikis.
Į konfliktą įsitraukia visas pasaulis
Kaip sako pašnekovas, turime konservatyviąją revoliuciją, kai kairieji kelia maištą, protestuoja ir žūtbūt gina savo įsitikinimus ir savo žemes: „Tačiau vietos bendruomenės, kovojančios už savo tikėjimą, kalbą, šeimą, vertybes, priskiriamos ir konservatyviajai pusei. Būtent šios konservatyviosios vietos bendruomenės ir tampa labiausiai revoliucingomis.“
G.Mažeikis pastebi, kad nors šis konfliktas prasidėjo dar šių metų balandžio mėnesį, iki liepos mėnesio niekas apie jį Lietuvoje nekalbėjo. „Europoje apie tai taip pat nekalbėta. Rugsėjo mėnesį kovojančios grupės tarsi išsiskleidė, apsiginklavo daugiau žmonių. Šiandien tai kaip kokia juodoji skylė, įtraukianti vis daugiau įvairių galių“, – teigia specialistas.
Į šio konflikto diskusijas, anot G.Mažeikio, įsitraukia visas pasaulis: „Tai mažytė bendruomenė, kovojanti už savo teises. Bendruomenė, kurios pasaulyje niekas nežinojo ir neprisiminė. Staiga ji tampa centriniu įvykiu JAV ir net įgyja tarptautinę reikšmę.“
G.Mažeikio teigimu, „Dakota Access Pipelines“ kompanija, tiesianti šį naftos vamzdyną, manė, kad vietiniai gyventojai – kvaili ir nieko nesuprantantys. „Tikėtasi, kad juos bus galima nupirkti, kad jie lengva ranka išsižadės savo atminties, savo upių, ežerų ir kapaviečių ir džiaugsis, kad per jų žemes važinėja didžiuliai buldozeriai. Bet taip neatsitiko“, – aiškina pašnekovas.
Daugeliui indėnų šis protestas – tai 200 metų trukusių nuolatinių susikaupusių nusivylimų išsiveržimas.
Indėnų stovykloje, kaip sako G.Mažeikis, visiškai uždraustas alkoholio vartojimas ir narkotikai: „Jie patys tai vertina kaip didžiulį prisikėlimą, ženklą, rodantį jų tautos atsigavimą. Šis vandens gynimas tapo jų pačių sielų ir dvasios gynyba. Jie prisikelia kaip tauta, kaip Amerikos piliečiai, įveikia nacionalizmą.“
Išsiveržė 200 metų trukę nusivylimai
Labai tikėtina, kad protestuotojų ir naftotiekio kompanijos nesutarimai greičiausiai išsispręs, kai į prezidento postą oficialiai atsisės D.Trumpas, kuris turi tiesioginių interesų šiame projekte. Kompanija „Dakota Access Pipelines“ teigia, kad prieš projekto darbus buvo nuolatos konsultuojamasi su vietos indėnais, tačiau jie esą nesugebėjo tiksliai apibūdinti, kurios vietos būtų pažeistos tiesiant naftotiekį.
„Energy Transfer Partners“ tikisi, kad projektas bus užbaigtas iki metų pabaigos. Stovinčios uolos genties atstovai tvirtina, kad su jais nebuvo pasitarta. Daugeliui indėnų šis protestas – tai 200 metų trukusių nuolatinių susikaupusių nusivylimų išsiveržimas.
Genties pirmininkas Dave'as Archambault II teigia galintis pateikti sąrašą atvejų, kai vyriausybė išdavė susitarimus dėl jų gimtųjų žemių. Jis teigia, kad tai esminio virsmo taškas indėnų gentims ir valstybei.
Parengta pagal užsienio žiniasklaidą.
