Indija – viena labiausiai koronaviruso paveiktų valstybių pasaulyje. Čia nustatyta virš 30 mln. užsikrėtimo atvejų, per 405 tūkst. mirčių nuo COVID-19.
Indijoje pirmiausia buvo nustatyta SARS‑CoV‑2 viruso delta atmaina, kuri, pasak Jungtinės Karalystės (JK) mokslininkų, yra 40 proc. lengviau užkrečiama nei pirminė COVID-19 sukėlėjo forma.
Delta atmaina jau išplito JK, sparčiai plinta ir Pietų Europos valstybėse. Manoma, kad ji žemyne gali lemti ketvirtąją koronaviruso bangą.
Tačiau Indijoje jau imama baiminantis naujos atmainos – delta plius, tiesa, dar oficialiai nepripažintos.
Iki birželio 30 dienos ši atmaina buvo nustatyta 12-oje iš 29 Indijos valstijų.
Birželio pabaigoje ankstesnių koronaviruso bangų itin paveikta Maharaštros valstija vėl įvedė karantiną, šįkart – dėl delta plius atmainos grėsmės.
Trečiadienį apie du užsikrėtimo delta plius atmaina atvejus paskelbė Utar Pradešo valstija. Užsikrėtęs 66 metų vyras mirė, o 23 metų gydytoja rezidentė gydosi namuose, praneša „India Daily“. Tiesa, su užsikrėtusiais kontaktavę asmenys patys neužsikrėtė.
Užsikrėtimo viruso SARS‑CoV‑2 delta plius atmaina atvejis birželio pabaigoje nustatytas ir Rusijoje. Šalies pareigūnai sako, kad užsikrėtusi moteris „persirgo lengvai, šiuo atveju viskas baigėsi sėkmingai“.
Delta plius: kiek ji pavojinga?
Delta plius tik šiek tiek skiriasi nuo delta atmainos. Ji – lengviau užkrečiama, manoma, kad lemia didesnį hospitalizacijų skaičių nei ankstesnės atmainos, rašo „The National Geographic“.
Pasaulinėse duomenų bazėse delta plius atmaina atsirado kovo viduryje, o balandžio 26 dieną užsikrėtimo ja atvejai nustatyti Anglijoje.
Birželio 11 dieną Anglijos visuomenės sveikatos agentūra ją paskelbė „nerimą keliančia atmaina“.
Nors ši atmaina Indijoje nėra plačiai išplitusi, šalies Sveikatos apsaugos ministerija birželio 22 dieną ją taip pat įvardijo kaip „keliančią nerimą“.
Panašu, kad ji gali būti lengviau užkrečiama, sugeba stipriau prisijungti prie plaučių ląstelių receptorių ir potencialiai išvengti antikūnų atsako.
Delta plius skiriasi nuo delta atmainos dėl papildomos mutacijos K417N, aptinkamos spyglio baltyme, dengiančiame SARS-CoV-2 viruso paviršių.
Ta pati dalis mutavo ir tokiose atmainose kaip beta (pirmiausia aptikta Pietų Afrikoje) bei gama (pirmiausia nustatyta Brazilijoje). K417N mutacija buvo aptinka kai kuriose alfa atmainos ėminiuose (pirmiausia nustatyta JK).
K417N mutacija paveikia tą spyglio baltymo sritį, kuri sąveikauja su ACE2 baltymo receptoriumi ir įgalina virusą užkrėsti ląsteles, esančias plaučiuose, širdyje, inkstuose bei žarnose.
Kai spyglio baltymas susiduria su ACE2, jis transformuojasi iš „uždaros“ į „atvirą“ padėtį, prisijungia prie receptoriaus bei užkrečia ląstelę.
Remiantis beta atmainos, kuri turi tą pačią mutaciją, tyrimais, K417N gali padėti spygliui pasiekti visiškai „atvirą“ padėtį. O tai greičiausiai padidina tikimybę užsikrėsti.
Tyrimai rodo, kad mutacijos K417 vietoje padeda beta atmainai apeiti antikūnus, todėl delta plius variantas gali būti atsparesnis vakcinoms ir antikūnams net geriau nei delta, rašo „The National Geographic“.
