Savo inauguracinėje kalboje L.Sangay sakė sieksiantis įgyvendinti Dalai Lamos viziją – kurti išties sekuliarią demokratinę visuomenę, taip pat žadėjo išlaisvinti savo tėvynę nuo Kinijos „kolonializmo“.
Šis žingsnis žymi istorinį atsitraukimą nuo religinių veikėjų vadovaujamos tibetiečių politikos. Naujasis premjeras, kuris niekada nėra buvęs Tibete, perima pareigas, kurių Dalai Lama, likęs tik dvasiniu tibetiečių vadovu, atsisakė šių metų gegužę.
Ceremonija, kuriai vadovavo Dalai Lama, pirmadienį vyko Cuglagkhango šventykloje, esančioje Indijos šiauriniame Himalajų priekalnių mieste Dharamsaloje, kurioje įsikūrusi tibetiečių egzilinė vyriausybė.
Po tradicinio arbatos ir saldintų ryžių aukojimo L.Sangay ištarė priesaiką lygiai 9 val. 9 min. 9 sek. vietos (6 val. 39 min. Lietuvos) laiku. Tibetiečiai tiki, kad skaičius devyni susijęs su ilgaamžiškumu.
Kalbėdamas didžiuliai miniai, susirinkusiai šventykloje, L.Sangay sakė, kad per savo rinkimus balandį jis „pasiuntė aiškią žinią griežtosios linijos šalininkams Kinijos vyriausybėje, kad Tibeto vadovybė toli gražu neišsikvėpė“.
Jis taip pat žadėjo skatinti išeivių judėjimą, „kol Tibete bus atkurta laisvė“, pažymėdamas, kad ši kova „nėra nukreipta prieš Kinijos žmones arba Kiniją kaip šalį“.
„Mūsų kova nukreipta prieš Kinijos griežtosios linijos politiką Tibete, prieš tuos, kurie atima laisvę, teisingumą, orumą ir pačią Tibeto žmonių tapatybę, – pabrėžė L.Sangay. – Tibete nėra jokio „socializmo“ – tik kolonializmas. Kinijos valdžia Tibete yra aiškiai neteisinga ir nepagrįsta.“
„Mes tęsime Viduriniojo kelio politiką. Taip pat pageidaujame derėtis su Kinijos vyriausybe – bet kada ir bet kur“, – sakė jis.
76 metų budistų vienuolis Dalai Lama išlaikys svarbų dvasinio lyderio vaidmenį, taip pat prisidės priimant svarbiausius politinius sprendimus.
Naujajam premjerui bus sunku išsiveržti iš tarptautinį pripažinimą pelniusio Dalai Lamos šešėlio – pats L.Sangay mažai žinomas pasaulyje, išskyrus nedidelį tibetiečių išeivių bendruomenės ratą.
Jis yra viešai pasisakęs už Dalai Lamos politiką siekti Tibeto „reikšmingos autonomijos“, nemėginant atsiskirti nuo Kinijos. Tačiau L.Sangay yra jaunesnis lyderis, o anksčiau jis priklausė nepriklausomybės idėją puoselėjančiam Tibeto jaunimo kongresui, todėl manoma, kad jo politinė programa gali būti radikalesnė.
L.Sangay gimė ir užaugo Indijos šiaurės rytiniame Dardžilingo regione, garsėjančiame savo arbatos plantacijomis. Vėliau jis studijavo Delio universitete, o magistro laipsnį įgijo Harvardo teisės mokykloje.
76 metų budistų vienuolis Dalai Lama išlaikys svarbų dvasinio lyderio vaidmenį, taip pat prisidės priimant svarbiausius politinius sprendimus. Jis ilgą laiką gyveno Jungtinėse Valstijose ir buvo tapęs Harvardo teisės mokyklos vyresniuoju bendradarbiu.
Jo pasiekimai nėra neįprasti tarp naujosios kartos tibetiečių išeivių aktyvistų, kurie, išlikdami uolūs budistai, siekia profesinės karjeros aukštumų, atveriančių kelią į politinę lyderystę.
Anksčiau šiais metais duodamas interviu naujienų agentūrai AFP L.Sangay pripažino, kad Dalai Lama yra nepakeičiamas, tačiau pridūrė, jog tibetiečių bendruomenėje jaučiamas noras, kad „lyderystę perimtų jaunesnė karta“.
L.Sangay buvo išrinktas premjeru balandį, lengvai įveikęs kitus du kandidatus. Už jį balsavo 55 proc. iš maždaug 49 tūkst. rinkimuose dalyvavusių tibetiečių išeivių, gyvenančių Indijoje ir kitose šalyse.
Dalai Lamos iniciatyva atsisakyti politinių pareigų atspindi nerimą dėl galimybių tęsti kovą už tibetiečių teises, kurią Nobelio taikos laureatas įkūnijo nuo pat pasitraukimo iš savo tėvynės į Indiją 1959 metais.
Manoma, kad tęstinumo problemą galėtų išspręsti renkamo politinio lyderio postas, tačiau šis sprendinys susijęs su kitokiais sunkumais.
Tibeto egzilinės vyriausybės nėra pripažinusi nė viena šalis. Jos taip pat nepripažįsta Kinija, o jeigu nuo šios politinės struktūros atitols Dalai Lama, daugelis Tibete gyvenančių tibetiečių gali suabejoti jos legitimumu.
