Rugpjūtį įpusėja kasmetinis Indijos musonų sezonas, per kurį paprastai iškrenta iki 80 proc. šalies metinio kritulių kiekio.
Šį mėnesį smarkios liūtys sukėlė gyvybių pareikalavusius potvynius kai kur Indijos šiaurėje, tačiau apskritai liūtys buvo kur kas silpnesnės, ir kilo rekordiniai karščiai.
„2023-ųjų rugpjūčio vidutinė vidutinė ir maksimali temperatūra buvo rekordiškai aukščiausia nuo 1901-ųjų“, – teigė Indijos meteorologijos departamentas (IMD).
„Pagrindinė priežastis – didelis kritulių trūkumas ir silpni musonai“, – pridūrė departamentas.
IMD duomenimis, vidutinis šių metų rugpjūčio mėnesio kritulių kiekis buvo 161,7 milimetro, t. y. 30,1 mm mažesnis nei ankstesnis rekordas 2005 metų rugpjūtį.
Milijonams ūkininkų, kurių derlius priklauso nuo musonų, vasaros lietūs yra gyvybiškai svarbūs Indijos apsirūpinimui maistu ir kaimo darbuotojų pragyvenimui.
Nepaisant rekordiškai mažo kritulių kiekio, rugpjūtį Indijos Himalajuose dėl smarkių liūčių sukeltų potvynių ir nuošliaužų žuvo mažiausiai 65 žmonės.
Per pastarąjį dešimtmetį Indijos meteorologijos departamentas beveik kasmet skelbia karščio bangas, temperatūrai pakilus iki 50 laipsnių Celsijaus.
Pastaraisiais metais visame pasaulyje fiksuojami temperatūros rekordai, dėl klimato kaitos meteorologinėms sąlygoms tapus nepastovesnėms.
Europos Sąjungos klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ (C3S) duomenimis, 2023-iųjų liepa, paženklinta karščio bangų ir gaisrų visame pasaulyje, buvo karščiausias mėnuo Žemėje nuo stebėjimų pradžios.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos lemia vis intensyvesnes ir ilgiau trunkančias karščio bangas.
