„Human Rights Watch“ atstovė Meenakshi Ganguly sako, kad viena priežasčių, kodėl dalitai laikomi neliečiamaisiais – jų darbas: „Dalitai dažniausiai atlieka pačius nešvariausius darbus, pavyzdžiui, valo tualetus. Kaimiškose Indijos vietovėse nėra modernių tualetų, tad jie turi būti valomi rankomis. Nors konstitucija draudžia dalitų ir kitų kastų diskriminaciją, realybėje šios grupės žmonės verčiami imtis tokių darbų.“
M.Ganguly teigimu, kastų sistema veikia iki šių dienų ir yra socialinės struktūros dalis: kiekvienas Indijoje gimsta ir priklauso kažkokiai kastai, ji nepakeičiama, nepaisant socialinės padėties. „Bet problema – ne kastos, o dėl jų egzistuojanti diskriminacija. Mums kelia susirūpinimą, kad dalies dalitų grupių diskriminacija išliko, nepaisant visų bandymų įstatymais apsaugoti juos“, – pabrėžia „Human Rights Watch“ atstovė.
Kiekvienas Indijoje gimsta ir priklauso kažkokiai kastai, ji nepakeičiama, nepaisant socialinės padėties.
Šiandien dalitų bendruomenės turi stiprų teisių judėjimą. Nors nemažai dalitų vis dažniau atsisako atlikti juodžiausius darbus, diskriminacija nesumažėja. Dalitų atstovė Taslim sako, kad, jų bendruomenei nusprendus nebedirbti purviniausių darbų, kitos kastos ėmė jiems grasinti ir ekonomiškai boikotuoti.
„Mums nebuvo leidžiama su kitais kaimo gyventojais melstis mečetėje. Mums nebuvo leidžiama semti vandens iš puodų, kuriuos naudodavo kitos kastos. Mūsų artimųjų kapavietės taip pat turėjo būti atskiros. Žmonės mūsų neliesdavo mokyklose, turguje – bet kur. Kai mūsų bendruomenė atsisakė valyti išmatas, kiti kaimo gyventojai mus grasino sumušti. Jie stengėsi mums sutrukdyti laukuose ganyti gyvulius ar imtis kitos veiklos“, – pasakoja Taslim.
Dalitų grupė sudaro maždaug šeštadalį Indijos gyventojų, du trečdaliai dalitų gyvena skurde. Iki šiandien didelė dalis indų bijo paliesti dalitus, nes pagal Indijos kastų sistemą dalitai nepatenka net į žemiausią kastų sistemos sluoksnį – yra už kastų ribų. Tikima, kad dalitai – užteršti ir, nesvarbu, kokius darbus dirba, tokie išliks iki savo gyvenimo pabaigos.
„Human Rights Watch“ atstovė M.Ganguly neslepia, kad, nors Indija įstatymais bando užtikrinti dalitų teises, realybėje įstatymai neveikia – organizacijos tyrimas parodė, kad diskriminacija kai kuriose vietose net skatinama.
„Pavyzdžiui, nors Indija užtikrina dalitų vaikų švietimą, vaikai gali būti diskriminuojami klasėje. Jei dalitai kreipiasi į policiją, ji gali nekreipti dėmesio į šios grupės prašymus. Visuose valstybiniuose darbuose (ir švietimo sistemoje) yra nustatyta kvota dalitų grupei. Tačiau problema ta, kad kaimiškose vietovėse iki šiol labai griežtai laikomasi kastų tradicijos, tokiais atvejais, net gavus darbą, pavyzdžiui, savivaldybėje, iš dalitų grupės reikalaujama atlikti tokius darbus, kokių neprašoma kitų kastų atstovų“, – kalba M.Ganguly iš žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“, kurios atstovai paragino Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modį užtikrinti, kad dalitų grupei būtų ne tik suteikiamas darbas, bet ir užkertamas kelias diskriminacijai ir bendruomenės integracijai į šalies visuomenę.
