Tokios šalys kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, ES narės, įskaitant Lietuvą, jau pradėjo masinę vakcinaciją, tik prioritetą teikia medikams ir į rizikos grupę patenkantiems senoliams.
Bet Indonezija elgiasi priešingai. Taip, čia pirmiausia bus paskiepyti medikai ir valstybės tarnautojai, bet tada iškart ateis 18-59 metų dirbančiųjų eilė.
Kodėl pasirinkta tokia strategija?
Indonezija skiepijimo kampaniją ketina pradėti naudodama vakciną, pagamintą Kinijos kompanijos „Sinovac Biotech“, ir atvirai pripažįsta neturinti duomenų, kiek ji veiksminga senolių atžvilgiu. Mat klinikiniuose tyrimuose dalyvavo 18-59 metų asmenys.
„Nėra taip, kad žaidžiame ne pagal taisykles, – tikina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Siti Nadia Tarmizi. – Laukiame oficialių rekomendacijų, ką nuspręsti dėl senjorų skiepijimo.“
Nors Jungtinė Karalystė ir JAV vakcinavimą pradėjo „Pfizer/BioNTech“ sukurtomis dozėmis, kurios veiksmingos visose amžiaus grupėse, tokios informacijos Indonezija neturėjo. Atvirkščiai, išankstinę prieigą Džakarta gavo tik prie kiniškos vakcinos „CoronaVac“.
Indonezija yra susitarusi, kad šalis gaus 125,5 mln. „CoronaVac“ dozių, o pirmasis 3 mln. dozių siuntinys jau atkeliavęs.
Tuo tarpu „Pfizer/BioNTech“ vakciną į Indoneziją bus pradėta gabenti tik trečiąjį metų ketvirtį. „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto gaminys – antrąjį.
„Nemanau, kad reikėtų labai dogmatiškai vertinti, kuris požiūris teisingas“, – sako Australijos nacionalinio universiteto infekcinių ligų profesorius Peteris Collignonas, manantis, kad Indonezijos strategija gali sulėtinti ligos plitimą, nors ir turbūt nepagerintų mirštamumo rodiklių.
D.Fisheris: jaunesni, dirbantys suaugusieji paprastai aktyvesni, daugiau bendrauja ir keliauja. Tad tokia strategija kaip tik turėtų sulėtinti viruso plitimą visuomenėje – priešingai nei senesnių žmonių skiepijimas.
„Tai, kad Indonezija elgiasi kitaip nei JAV ir Europa, yra vertinga, nes ilgainiui pamatysime, kuri strategija efektyvesnė. Nemanau, kad dabar kas nors žino atsakymą į šį klausimą“, – pridūrė P.Collignonas.
Tuo tarpu Singapūro nacionalinio universiteto profesorius Dale'as Fisheris pareiškė suprantantis pareigūnų Džakartoje skaičiavimus.
„Jaunesni, dirbantys suaugusieji paprastai aktyvesni, daugiau bendrauja ir keliauja. Tad tokia strategija kaip tik turėtų sulėtinti viruso plitimą visuomenėje – priešingai nei senesnių žmonių skiepijimas.
Žinoma, senesni žmonės rizikuoja sunkiau susirgti, dažnu atveju miršta, todėl jų vakcinavimas irgi logiškas. Manau, kad abi strategijos turi pagrindo“, – teigė D.Fisheris.
Ar greičiau susiformuos bandos imunitetas?
Indonezijos vyriausybė tikisi, kad paskiepijus aktyvesnius – ir socialine, ir ekonomine prasme – gyventojus bus greičiau suformuotas vadinamasis bandos imunitetas. Jį pasiekus viruso plitimas itin smarkiai sulėtėja.
Šalies sveikatos apsaugos ministras Budi Gunadi Sadikinas tvirtina, kad reikia paskiepyti 181,5 mln. gyventojų (67 proc.), ir bandos imunitetas bus pasiektas. Tam reikia 427 mln. vakcinos dozių – skiepytis reikia dukart, be to, iš anksto numatoma, kad 15 proc. dozių gali nesuveikti.
Kita vertus, kai kurie ekspertai pačią bandos imuniteto koncepciją vertina skeptiškai. Esą dar reikia tyrimais nustatyti, ar paskiepyti asmenys tikrai negali perduoti viruso.
Indonezijos sveikatos ekonominės asociacijos vadovas Hasbullah Thabrany pripažino: „Gali būti, kad žmonės vis dar galės kitus užkrėsti.“
Ar išloš ekonomika?
Ekonomistai mano, kad sėkminga skiepijimo kampanija, kurios metu būtų vakcinuota per 100 mln. žmonių, tikrai padėtų užkurti Indonezijos ekonomikos variklį. Atsparumą įgiję žmonės atnaujintų ekonominę veiklą – jie pirktų, gamintų, parduotų, vartotų.
„Bank Madiri“ ekonomistas Faisalas Rachmanas pabrėžia, kad 18-59 metų amžiaus grupei priklausančių vartotojų poreikiai didesni nei kitose grupėse.
„Šie asmenys galėtų paspartinti ekonomikos atsigavimą“, – teigė ekonomistas, nors ir įspėjo, kad vartotojų pasitikėjimui šiuo metu kenkia didėjantis užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičius.
Dėl pandemijos Indonezija, kurios ekonomika yra didžiausia Pietryčių Azijoje, pirmą kartą per daugiau nei du dešimtmečius fiksuos recesiją. Vyriausybė skaičiuoja, kad 2020 metais šalies ekonomika susitrauks 2,2 proc.