Indonezijos geologijos agentūra, kurios detektoriai užfiksavo padidėjusį ugnikalnio aktyvumą, nustatė aukštesnį Merapio keliamo pavojaus lygį – iki antrosios kategorijos. Nuo išsiveržimo praeitais metais galiojo trečios kategorijos parengtis.
„Šios sąlygos gali sukelti magmos išsiliejimo procesą arba sprogstamąjį išsiveržimą“, – sakoma Nacionalinės gaivalinių nelaimių padarinių mažinimo agentūros atstovo Radityos Jati pranešime.
Pasak jo, buvo paliepta sustabdyti kopimus ant Merapio šlaitų ir kasybos veiklą palei šalimais tekančias upes. Draudžiamoje zonoje lankytis bus leidžiama ir gaivalinių nelaimių agentūros darbuotojams ir mokslininkams.
Birželį Merapis išspjovė 6 km aukščio pelenų ir įkaitusių dujų stulpą, bet žmonės tąsyk nenukentėjo.
Vėliausias didelis išsiveržimas įvyko 2010 metais, kai žuvo 347 žmonės ir iš aplinkinių kaimų teko evakuotis apie 20 tūkst. gyventojų.
2 968 metų aukščio kalnas yra maždaug už 30 km nuo Džokjakartos miesto centro. Dešimties kilometrų spinduliu aplink ugnikalnį gyvena apie 250 tūkst. žmonių, rodo aplinkinių rajonų valdžios duomenys.
Džokjakartoje įsikūrusio Vulkanologijos ir geologinių grėsmių mažinimo centro vadovė Hanik Humaida sakė, kad ant derlingų Merapio šlaitų įsikūrusių kaimų gyventojams buvo patarta laikytis mažiausiai 5 km atstumo nuo kraterio.
Indonezija, daugiau kaip 250 mln. gyventojų turinti salų valstybė, priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno „Ugnies žiedui“, pasižyminčiam dideliu vulkaniniu ir seisminiu aktyvumu. Vyriausybės duomenimis, šalyje yra daugiau kaip 120 veikiančių ugnikalnių.