Indonezijoje priimtas ilgai lauktas įstatymas dėl lytinės prievartos

Indonezijos parlamentas antradienį priėmė ilgai lauktą įstatymą dėl seksualinės prievartos, žengdamas svarbų žingsnį, suteikiantį vilčių, kad aukos sulauks teisingumo, per koronaviruso pandemiją šalyje reikšmingai padaugėjus pranešimų apie lytinio smurto atvejus.
Puan Maharani
Puan Maharani / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Indonezijos moterų teisių aktyvistai jau daugelį metų piktinasi, kad šalyje, kurioje prievarta dažnai laikoma privačiu reikalu, o aukos neskatinamos apie ją pranešti, smurto dėl lyties ir seksualinio smurto aukoms trūksta galimybių siekti teisingumo.

Parlamento pirmininkei Puan Maharani paskelbus, kad dauguma įstatymų leidėjų plenariniame posėdyje pritarė įstatymo projektui, prie parlamento rūmų susirinkę moterų teisių aktyvistai prapliupo džiaugsmo šūksniais ir plojimais.

„Šis įstatymas liudija šalies pastangas užkirsti kelią bet kokios formos seksualiniam smurtui, rūpintis aukomis, jas apsaugoti ir reabilituoti, taip pat užtikrinti teisingumą“, – per parlamento posėdį sakė moterų įgalinimo ir vaikų apsaugos ministrė Bintang Puspayoga.

Įstatymo projektas, kuriuo siekiama kovoti su lytiniais nusikaltimais ir sukurti teisinę sistemą aukoms, įskaitant išžaginimo santuokoje atvejus, buvo pasiūlytas prieš dešimtmetį ir parengtas 2016 metais, tačiau jo priėmimas buvo vilkinamas.

Islamiškos grupės tvirtino, kad šis teisės aktas skatina išvirkavimą, o konservatyvių pažiūrų įstatymų leidėjai ragino daugiausiai gyventojų turinčioje musulmoniškoje pasaulio valstybėje kriminalizuoti nesantuokinius ir LGBT asmenų lytinius santykius.

Įstatyme daugiausiai dėmesio skiriama seksualinio smurto prevencijai ir nukentėjusiųjų reabilitacijai. Jis numato kompensacijas aukoms ir leidžia bendruomeninėms organizacijoms teikti joms psichologinę pagalbą.

Už lytinę prievartą santuokoje ir ne santuokoje dabar numatyta maksimali 12 metų laisvės atėmimo bausmė, o už prievartinę santuoką, įskaitant atvejus, susijusius su vaikais, – maksimali 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Už seksualinio pobūdžio medžiagos platinimą be sutikimo numatyta maksimali ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Sausį prezidentas Joko Widodo paragino parlamentą po daugelį metų trukusio vilkinimo pagaliau priimti šį įstatymą.

Pernai šalyje kilo pasipiktinimo banga į viešumą iškilus faktams, kad vienos musulmonų internatinės mokyklos direktorius per penkerius metus išžagino mažiausiai 13 savo mokinių. Kai kurios iš šių mergaičių pastojo.

Prasidėjus COVID-19 pandemijai šalyje smarkiai padaugėjo smurto prieš moteris lyties pagrindu atvejų.

Nacionalinė smurto prieš moteris komisija pernai pranešė apie 338 496 tokius atvejus. Jų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 50 procentų.

Aktyvistai iš esmės palankiai įvertino šį įstatymą kaip žingsnį į priekį kovoje su seksualine prievarta, tačiau sakė, jis galėtų būti platesnis ir apimti daugiau lytinių nusikaltimų.

Įstatyme nėra straipsnių dėl išžaginimo ir priverstinio aborto.

Vyriausybė teigė, kad abu šie nusikaltimai apibrėžti šalies sveikatos apsaugos įstatyme ir bus įtraukti į vėlesnius teisės aktus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų