Indonezijoje žmonių paieškai po stipraus žemės drebėjimo trukdo liūtys

Indonezijos Sulavesio saloje gelbėtojams, sekmadienį griuvėsiuose ieškantiems gyvų žmonių po mažiausiai 73 gyvybes nusinešusio stipraus žemės drebėjimo, trukdo musoninės liūtys.
Žemės drebėjimas Indonezijoje
Žemės drebėjimas Indonezijoje / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Nuniokotame pajūrio mieste Mamudžu, kur pastatai, tarp jų ligoninė ir regiono gubernatoriaus biuras, virto sumaitoto metalo ir betolo nuolaužų mase, dirba ekskavatoriai ir kranai.

Kol kas neaišku, kiek žmonių dar gali būti po griuvėsiais po anksti penktadienį įvykusio 6,2 balo žemės drebėjimo, sukėlusio gyventojų paniką saloje, kur 2018 metais įvykęs kitas žemės drebėjimas ir jo sukeltas cunamis pražudė tūkstančius žmonių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Žemės drebėjimas Indonezijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Žemės drebėjimas Indonezijoje

Šeštadienį ryte vietovę supurtė stiprus pakartotinis smūgis.

Sekmadienį policija dislokavo savo kinologus su dresuotais šunimis, kad jie padėtų ieškoti žmonių sugriautoje ligoninėje.

„Lietus pavojingas, nes apgriauti pastatai gali išvis sugriūti... Juos gali pajudinti ir pakartotiniai požeminiai smūgiai“, – sakė 37 metų gelbėtojas Octavianto.

„Visos aukos, kurias iki šiol radome, buvo negyvos. Labiausiai tikėtina, kad ir kitos aukos jau yra mirusios“, – pridūrė jis.

Dauguma iš 73 žuvusiųjų buvo surasti 110 tūkst. gyventojų turinčiame Mamudžu, bet aukų taip pat buvo regione į pietus nuo šio miesto.

Pareigūnai neskelbė, kiek žmonių buvo išgelbėta. Ligoninėje gydomos dvi jaunos seserys, ištrauktos iš po griuvėsių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Žemės drebėjimas Indonezijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Žemės drebėjimas Indonezijoje

Į salą laivais ir lėktuvais gabenama maisto produktų ir kitų būtiniausių atsargų, tūkstančiams gyventojų likus be pastogės. Daugelis jų prisiglaudė improvizuotose stovyklose ir sako, kad jiems trūksta maisto, antklodžių ir kitokios pagalbos.

Baimindamiesi COVID-19 protrūkio perpildytose stovyklose, pareigūnai bando atskirti mažos ir didelės rizikos grupes.

Šią savaitę beveik 270 mln. gyventojų turinčioje Indonezijoje įvyko visa virtinė stichinių nelaimių.

Javos saloje dėl liūčių susidarius nuošliaužoms žuvo mažiausiai 32 žmonės. Kitoje Sulavesio dalyje ir Kalimantane per didelius potvynius žuvo ar dingo dar dešimtys žmonių.

Šeštadienį vakare Javos saloje esantis Semeru ugnikalnis į 4,5 km aukštį išmetė didžiulį pelenų ir nuolaužų stulpą, kalno šlaitais liejosi raudonos lavos upeliai. Pranešimų apie aukas nebuvo.

Indonezija, priklausanti vadinamajam Ramiojo vandenyno „ugnies žiedui“, pasižymi dideliu seisminiu ir vulkaniniu aktyvumu.

2018 metais per 7,5 balo žemės drebėjimą ir jo sukeltą cunamį Sulavesio uostamiestyje Palu žuvo arba dingo daugiau kaip 4,3 tūkst. žmonių.

2004 metų gruodžio 26 dieną prie Sumatros salos pakrantės įvykęs 9,1 balo žemės drebėjimas sukėlė didžiulį cunamį, regione nusinešusį apie 220 tūkst. žmonių gyvybių. 170 tūkst. šių aukų žuvo Indonezijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis