Skambant raginimams nutraukti kovas Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį vakare pareiškė, kad jo šalis „toliau smogs teroristiniams taikiniams“.
Izraelis aviacijos smūgius pradėjo rengti gegužės 10-ąją, atsakydamas į raketų atakas iš islamistų judėjimo „Hamas“ kontroliuojamo anklavo, nutaikytas į Jeruzalę.
Palestiniečių kovotojai pradėjo leisti raketas, atsakydami į Izraelio policijos kruviną smurtą vaikant demonstrantus Al Aksos mečetės komplekse Jeruzalėje. Šiuo neramumus išprovokavo Izraelio planai iškeldinti keletą palestiniečių šeimų iš namų Šeich Džaros rajone aneksuotoje Rytų Jeruzalėje.
Iki antradienio Gazos Ruože žuvo iš viso 212 palestiniečių, tarp jų mažiausiai 61 vaikas, dar per 1,4 tūkst. žmonių buvo sužeisti. Tuo metu Izraelyje žuvo 10 žmonių, įskaitant vieną vaiką, ir šimtai buvo sužeisti, nurodo abiejų konflikto pusių pareigūnai.
Nepaprastasis JT Saugumo Tarybos posėdis – jau ketvirtas nuo konflikto eskalavimosi – buvo sušauktas, kai Jungtinės Valstijos, svarbios Izraelio sąjungininkės, pirmadienį, jau trečią kartą per savaitę, blokavo bendrą pareiškimą, raginantį nutraukti smurtą.
JAV prezidentas Joe Bidenas neprisidėjo prie kitų pasaulio lyderių ir daugumos savo paties Demokratų partijos narių, raginančių nedelsiant nutraukti kovos veiksmus. Pirmadienį vakare jis sakė B.Netanyahu palaikantis ugnies nutraukimą, bet nepareikalavo skelbti paliaubas.
Izraelis praeitą naktį Gazos Ruožą toliau bombardavo, sakė ten esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Smūgis COVID-19 testavimo laboratorijai
Pirmadienį vakare per izraeliečių smūgius buvo smarkiai nuniokota vienintelė palestiniečių anklave veikusi COVID-19 testavimo laboratorija, taip pat buvo smogta Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos būstinei ir Kataro Raudonojo Pusmėnulio biurui, sakė pareigūnai.
Prieš prasidedant jau savaitę besitęsiančiam naujausiam kariniam eskalavimui, laboratorija per parą atlikdavo apie 1,6 tūkst. testų koronavirusinei infekcijai nustatyti.
Apie 28 proc. testų būdavo teigiami; šis rodiklis buvo vienas didžiausių pasaulyje. Anklavo, kuris jau beveik 15 metų yra blokuojamas Izraelio, ligoninės buvo perpildytos COVID-19 pacientų.
Izraelio bombarduojant Gazos Ruože buvo nuniokoti keliai ir kita gyvybiškai svarbi infrastruktūra. Anklave dažnai nutrūkdavo elektros tiekimas, o pagrindinė energetikos tarnyba pirmadienį perspėjo, kad anklavo jėgainės kuro atsargų pakaks tik 2–3 dienoms.
„Hamas“ pagrasino leisti daugiau raketų į Tel Avivą, jeigu nesiliaus Gazos Ruožo gyvenamųjų rajonų bombardavimai.
Konfliktas gilina humanitarinę krizę – JT duomenimis, beveik 40 tūkst. palestiniečių buvo priversti palikti savo namus, o dar 2,5 tūkst. žmonių dėl bombardavimų prarado namus.
Palestiniečių kovotojai savo ruožtu į Izraelį paleido apie 3 350 raketų. Šis žydų valstybės apšaudymas yra smarkiausias per daugelį metų.
„Hamas“ pagrasino leisti daugiau raketų į Tel Avivą, jeigu nesiliaus Gazos Ruožo gyvenamųjų rajonų bombardavimai.
Izraelio naikintuvai taip pat smogė vadinamiesiems „metro“ kompleksams – „Hamas“ požeminių tunelių sistemoms, kurios, kaip Izraelis anksčiau yra pripažinęs, iš dalies tęsiasi po civilių gyvenamomis teritorijomis.
Raketų atakų prieš Izraelį taip pat mėginta surengti iš šiaurinio kaimyno Libano, kuriame taip pat vyko protestai prieš žydų valstybės kampaniją Gazos Ruože.
Izraelio kariškiai nurodė, kad šešios Libane paleistos raketos žydų valstybės teritorijos nepasiekė.
„Intensyvi diplomatija“
Vakarų Krante, okupuotame Izraelio nuo 1967 metų, Palestinos Autonomijos prezidentas Mahmudas Abbasas paragino Vašingtoną imtis veiksmų prieš „Izraelio agresiją“, susitikęs su amerikiečių pasiuntiniu Artimiesiems Rytams Hady Amru, pranešė palestiniečių oficiali naujienų agentūra WAFA.
Nors derybos JT Saugumo Taryboje įstrigo, o JAV buvo kaltinamos obstrukcija, tam tikri kontaktai buvo atverti užkulisiniais kanalais.
J.Bideno nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas sakė pirmadienį pasikalbėjęs su savo kolega Izraelyje, taip pat su Egipto, kuris yra svarbus Artimųjų Rytų tarpininkas, vyriausybe. Pasak J.Sullivano, Vašingtonas užsiima „tylia, intensyvia diplomatija“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Egipto vadovas Abdel Fattahas al Sisi ragina sudaryti paliaubas ir siekia užsitikrinti Jordanijos palaikymą. Dar vienas derybų kanalas buvo atvertas per Jungtines Tautas, padedant Katarui ir Egiptui.
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai antradienį taip pat surengs skubų pasitarimą dėl padėties Artimuosiuose Rytuose. Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis užsiima „intensyviomis“ diplomatinėmis pastangoms kautynėms deeskaluoti, nurodė jo biuras.
Izraelis taip pat mėgina nuslopinti smurtą tarp žydų ir izraeliečių arabų bendruomenių bei neramumus okupuotame Vakarų Krante. Pasak palestiniečių tarnybų, Izraelio pajėgos nuo gegužės 10-osios Vakarų Krante nukovė 20 palestiniečių.
M.Abbaso partija „Fatah“ paragino antradienį organizuoti „pykčio dieną“ ir paskelbti visuotinį streiką. Šis raginimas sulaukė atgarsio Izraelio miestuose, kuriuose gyvena daug arabų, išliekant didelei įtampai su žydų bendruomenėmis.