„Ir taip akivaizdu“
Interneto vartotojas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo mintimis apie taršos šaltinius.
„Didelė dalis žmonių, panašu, vis dar galvoja, kad karvės yra kažkaip susijusios su geoinžinerija... Nors jau taip akivaizdu, kad pagrindinis taršos šaltinis 99 proc. yra lėktuvai, už didelius (pinigus – red. past.) purškiantys cheminius aerozolius virš žmonių galvų“, – aiškino jis.
Lėktuvas ar karvė?
Pasak „Bloomberg“, „kuklus mėsainis“ labiau prisideda prie planetos atšilimo nei reaktyvinis lėktuvas. Gyvulininkystė atsakinga už 14,5 proc. žmogaus sukuriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o didžiausią jų dalį sudaro galvijai.
Tuo tarpu pasaulinė aviacija sukuria tik 2 proc. viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
Gyvulių sukuriamas metanas laikomas viena didžiausių problemų, kalbant apie klimato kaitą. Nors metanas atmosferoje suyra greičiau nei anglies dioksidas, jis prie šiltnamio efekto prisideda stipriau. Pasak Jungtinių Tautų (JT), metano kiekio mažinimas yra vienas geriausių būdų sulėtinti pasaulinę klimato kaitą.
Apie 70 proc. galvijų išskiriamų teršalų sukuria mažas ir vidutines pajamas gaunančios šalys, kuriose neefektyvi gamyba tenkina didėjančią vartotojų paklausą. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Amerikos galvijai užauga didesni ir greitesni, o tai reiškia, kad jie pagamina daugiau mėsos ir mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Kas teršia labiausiai?
Penkios pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra anglies dioksidas, azoto oksidas, metanas, chlorfluoroangliavandeniliai ir vandens garai, nurodo NASA.
2023 m. „Climate Trade“ sudarytame labiausiai aplinką teršiančių pramonės šakų sąraše pirmoje vietoje atsidūrė iškastinio kuro sektorius. Po trumpo sumažėjimo COVID-19 pandemijos metu 2022 m. jos išaugo 1 proc. ir pasiekė 40,5 gigatonos CO2.
Antroje vietoje – agrokultūros sektorius. Jis atsakingas už maždaug 11 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 2018 m. dėl žemės ūkio veiklos visame pasaulyje buvo išmesta 9,3 mlrd. tonų CO2 ekvivalento, daugiausia dėl augalininkystės ir gyvulininkystės veiklos išmetamo metano ir azoto oksido.
Mada nurodoma kaip trečia labiausiai aplinką teršianti pramonės šaka, sukurianti apie 10 proc. metinio anglies pėdsako – daugiau nei visi tarptautiniai skrydžiai ir jūrų laivyba kartu sudėjus.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nėra vienintelė mados sektoriaus problema – kasmet sunaudojama tiek vandens, kad jo užtektų penkių milijonų žmonių troškuliui numalšinti. Be to, dėl šios pramonės susidaro milijonai tonų plastiko ir kitų atliekų, kurios teršia orą bei vandenynus.
Minima ir mažmeninė prekyba maisto produktais, kurios didžiąją išmetamų teršalų dalį sudaro maisto ir plastiko atliekos. Skaičiuojama, kad vien maisto atliekos sudaro 8-10 proc. viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Transportas, kuris išmeta apie penktadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų, atsidūrė penktoje vietoje. Apie 40 proc. šių teršalų sudaro prekių transportavimas, likusią dalį – keleivių transportas, daugiausiai – oro.
Diskusija su daugybe niuansų
Kaip pažymi Kalifornijos universiteto Gyvulininkystės katedros profesorius ir oro kokybės specialistas Frankas Mitloehneris, diskusijose apie išmetamųjų teršalų kiekį yra daugybė niuansų. Nors žmonės dažnai ieško paprastų analogijų, kad būtų paprasčiau suprasti žmogaus poveikį klimatui, jos kartais sukelia daugiau painiavos nei aiškumo.
„Pirmiausia, kai sakome, kad mėsainis į atmosferą išmeta daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei viena kelionė lėktuvu, tik dar labiau sustipriname klaidingą supratimą apie tikrąjį aviacijos išmetamų dujų kiekį“, – rašė profesorius.
Pasaulyje gyvulininkystei tenka 14,5 proc. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šis skaičius dažniausiai minimas tvirtinant, kad mėsos valgymas yra didesnis planetos priešas nei aviacijoje naudojamo iškastinio kuro deginimas, pažymi mokslininkas. Tačiau, žiūrint kiek siauriau, galima įžvelgti ir kitas tendencijas.
Pavyzdžiui JAV gyvulininkystė sudaro kur kas mažesnę dalį visų išmetamų dujų nei visame pasaulyje – 3,9 proc. Tokį mažą skaičių iš dalies lemia tai, kad JAV yra industrializuotos ir turtingos. Be to, yra vienos didžiausių energijos, iškastinio kuro ir transporto vartotojos, dėl to gyvulininkystei tenka mažesnė dalis statistiškai. Be to, JAV gyvuliai išmeta žymiai mažiau dujų, palyginus su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Brazilija, Kinija, Indija bei Europos Sąjungos šalimis.
Tačiau amerikiečiai skraido gerokai dažniau nei žmonės bet kurioje kitoje šalyje. Taigi jei pasaulinės gyvulininkystės rodiklis JAV gyventojų atžvilgiu atrodo išpūstas, pasaulinis aviacijos rodiklis sumenkina JAV išmetamų teršalų kiekio svarbą.
Kas yra „chemtreilai“?
Pats žodis „chemtreilai“ yra siejamas su sąmokslo teorijomis. Taip internautai vadina paskui lėktuvus nusitiesusius kondensato pėdsakus.
Šie lėktuvų paliekami pėdsakai susidaro, kai vandens garai ir smulkios suodžių dalelės, susidarančios degant reaktyviniams degalams, sušąla į ledo kristalus. Esant mažam oro drėgnumui, jie išlieka ir galiausiai sukuria matomus garų pėdsakus danguje.
Drėgmės skirtumai paaiškina, kodėl vieni orlaiviai palieka garų pėdsakus, o kiti – ne.
Sąmokslo teorija apie „chemtreilus“ paplito dar devintajame dešimtmetyje. Iš pradžių teigta, kad jie naudojami siekiant sumažinti gyventojų skaičių arba juos apsvaiginti.
15min apie tai rašė ir anksčiau.
15min verdiktas. Iš dalies melas. Gyvulininkystė atsakinga už 14,5 proc. žmogaus sukuriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o didžiausią jų dalį sudaro galvijai. Tuo tarpu pasaulinė aviacija sudaro tik 2 proc. viso išmetamų teršalų kiekio. Tačiau toks palyginimas turi daug niuansų, pavyzdžiui, kaip pavyzdį imant JAV. Tačiau patys „chemtreilai“ tėra tik sąmokslo teorija.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
