Melagienos – ir iš pačių Havajų
Jau pirmomis mėnesio dienomis tai vienur, tai kitur Havajų salose kildavo nedideli gaisrai, bet jie buvo greitai sutramdomi. Rugpjūčio 7-osios rytą Nacionalinės meteorologijos tarnybos biuras Honolulu paskelbė „raudonos vėliavos įspėjimą“ daliai salų teritorijos iki rugpjūčio 9 d.
Šis įspėjimas reiškė, kad gaisrams itin palankios oro sąlygos jau buvo susidariusios arba tuoj susidarys. „Stipraus vėjo, žemos santykinės drėgmės ir aukštos temperatūros derinys gali prisidėti prie ekstremalaus ugnies elgesio“, – pažymėjo tarnyba.
Buvo prognozuojamas 30-45 mylių per valandą (48-72 km/h), gūsiais – ir 97 km/h rytų vėjas. Maui pareigūnai įspėjo ir apie gūsius iki 130 km/h. Kaip tik rugpjūčio 8-ąją Maui saloje prasidėjo didieji gaisrai.
Nepaisant to, po kelių dienų kitoje planetos pusėje esančioje Lietuvoje pasipylė internautų išvedžiojimai, kas sukėlė pragaištingus gaisrus salyne.
„Havajų padegimas labai panašus į padegimą Kalifornijoje. Namai ir viskas sudegę, o medžiai – ne“, – svarstė viena „Facebook“ vartotoja.
Ji pasidalijo minutės trukmės įrašu su ugnies nuniokotų kvartalų vaizdais ir komentaru rusų bei anglų kalbomis: „Gana patogu, kad visi tie senesni pastatai ir parkas buvo sunaikinti... Kas žino, gal tai virs dar viena nelaiminga įmonių ar kurortų zona.
Tikrasis klausimas – kokio tipo „miško gaisrai“ gali palikti medžius nepaliestus, bet be pėdsakų suniokoti namus?“
Kita internautė prie panašių vaizdų iš Maui mįslingai pakomentavo, kad juose kažkas neramina. Išvakarėse ji pasidalijo 15 sek. trukmės vaizdo įrašu, kuriame po Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įkūrėjo K.Schwabo nuotrauka angliškai parašyta „Maui eksperimentas! Kaip jie sunaikino Lahainą, kad pristatytų PEF išmanaus miesto valdymą…“
„Kai turi daug jėgos dél pinigų ir galvoje purvinų késlų, jiems įgyvendinti nušluosi iš kelio viską, kas trukdo (kalba netaisyta – red. past.)“, – gana padriką komentarą pridėjo ji.
Bendrovė „Hawaiian Electric Co.“ kritikuojama, kad, įspėjus apie stiprų vėją, neišjungė elektros energijos, net ir kai pradėjo virsti dešimtys stulpų.
Moters pasidalytas įrašas tą dieną buvo paskelbtas „Facebook“ paskyroje „Aloha Freedom Coalition“.
Dar viename savo įraše ji nurodė, esą Havajuose „dienotvarké 2030 vykdoma pagal planą“. 2030-ųjų darbotvarke vadinami tvaraus vystymosi tikslai – 17 susijusių tikslų, sukurtų kaip bendras taikos ir klestėjimo žmonėms bei planetai planas dabar ir ateityje“.
Greta ji dar paaiškino, esą gaisras padėjo atlaisvinti teritoriją, kad ją tariamai galėtų įsigyti viena korporacija. Šie žodžiai iliustruoti Havajų gubernatoriaus Josho Greeno portretu ir fraze „Jau ieškau būdų valstybei įsigyti Lahainą“ (bene labiausiai per gaisrus nukentėjusį miestą – red. past.).
Kas čia turima omeny, paaiškino dar vienas „Facebook“ vartotojas: vietos gyventojai anksčiau neva atsisakė parduoti savo žemę elitui, o kai kurie iš jų esą žuvo.
„Labiausiai nuo gaisrų nukentėjo istorinis salos centras – pagrindinis rajonas prie didelių ir prabangių dvarų“, – rašė jis ir pateikė sąrašą garsenybių, turinčių nekilnojamojo turto Havajuose. Sąraše – TV laidų vedėja Oprah Winfrey, „Amazon“ įkūrėjas Jefas Bezosas, dainininkė Lady Gaga, filantropas Billas Gatesas, aktoriai Morganas Freemanas, Willas Smithas, Julia Roberts.
Niekada nesitikėjau, kad bus taip blogai, kalbant apie prarastas gyvybes. Tai šokiruoja ir drasko, tačiau pats gaisras nebuvo staigmena.
„Kaip ugnis žinojo, kad nedegs brangiausi pastatai? – retoriškai klausė internautas. – Nes jie padegė pastatus, automobilius, kuriais vežami žmonės, ir jachtas, naudodami tikslingai nukreiptus energetinius ginklus (lazerius) DEW (Direct Energy Weapon).“
Šią mintį ne tik šis, bet ir kai kurie kiti „Facebook“ vartotojai plėtojo ir kituose įrašuose. Kai kurie jų komentatoriai priminė ir kitur tariamai „surežisuotas“ gamtos katastrofas, pavyzdžiui, žiemą Turkijoje įvykusius žemės drebėjimus.
„Moteris tikina, kad tai, kas įvyko Havajuose, yra ne gamtos reiškinys, o ataka, nukreipta į žmones. <…> Viskas, ką jie sako per televiziją, nėra tiesa“, – tvirtino viena internautė prie pasidalyto vaizdo įrašo.
Jame moteris angliškai (tiesa, girdimas vertimas į rusų kalbą) aiškina kaip tik tai: kad ugnis buvusi „tiesioginė energijos ataka“, kad nebuvo įleidžiami gelbėtojai, tačiau žmonėms leista eiti į pastatų vidų ir juose sudegti gyviems.
Įspėjo apie ugnies grėsmę
Šios prielaidos nepagrįstos. Havajuose vadinamieji laukiniai gaisrai nėra retenybė, bet kilusieji pastaruoju metu yra vieni didžiausių per visą archipelago istoriją. Ugnis ne tik sunaikino istorinį kurortinį pakrantės miestą Lahainą, bet ir pražudė mažiausiai 114 žmonių, septyniskart daugiau tebelaikomi dingusiais be žinios, tūkstančiai buvo priversti evakuotis.
Nacionalinės priešgaisrinės apsaugos asociacijos skaičiavimu, 13 tūkst. gyventojų turintį Lahainos miestą nusiaubęs gaisras yra vienas iš daugiausiai gyvybių nusinešusių tokio pobūdžio stichijų JAV per pastaruosius 100 metų.
Daugelis vis garsiau klausia, ar nebuvo galima padaryti daugiau, kad būtų išvengta tokios mirties ir turto suniokojimo. Mirtinų gaisrų priežastys vis dar tiriamos, bet apie tyčinius padegimus, juoba suplanuotus ar inicijuotus žinomų žmonių nekalbama.
Liepsnoms išplisti šį kartą, be kita ko, padėjo uraganiniai vėjai ir sausas oras. Didelėje Havajų dalyje, įskaitant visą Maui salą, prie to prisidėjo besitęsianti sausra.
Gaisrams kilti paprastai reikia trijų sudedamųjų: kuro – biomasės, pavyzdžiui, augmenijos ar medžių, kibirkšties ir palankių oro sąlygų, pavyzdžiui, vėjo, kuris sustiprina liepsnas.
JAV Sausros stebėsenos centro duomenimis, apie 14 proc. Havajų žemės šiuo metu kenčia nuo stiprios arba vidutinės sausros. 80 proc. valstijos teritorijos priskiriama neįprastai sausų teritorijų kategorijai. Sausas oras išsiurbia drėgmę iš augmenijos, todėl ji gali lengviau užsidegti, o liepsna išplisti.
2023-ųjų pradžia buvo drėgna, o tai padėjo žolėms augti. Paskui turėjome gana sausą vasarą, o Maui saloje jau maždaug mėnesį tvyro vidutinė sausra.
Mokslininkai apskaičiavo, kad 90 proc. salyno teritorijos iškrenta mažiau kritulių nei prieš šimtmetį. Laikotarpis nuo 2008-ųjų yra ypač sausringas. Kaip minėta, prieš pat prasidedant didiesiems gaisrams buvo įspėta apie jų pavojų.
Prieš porą savaičių pro archipelago pakrantę praūžęs uraganas Dora tik dar labiau padidino liepsnas. Aukšta temperatūra, sausas oras ir stiprūs vėjai dažnai tampa liepsnų katalizatoriais.
Nacionalinė meteorologijos tarnyba jau liepą atkreipė dėmesį, kad Maui saloje dega krūmynai, ir įspėjo, kad „gaisrų rizika šių metų sausuoju sezonu yra padidėjusi“.
Nenutraukė elektros tiekimo
JAV miškų tarnybos duomenimis, beveik 85 proc. gaisrų šioje šalyje kyla dėl žmonių kaltės. Havajų miškų gaisrų valdymo organizacijos vienos iš vykdomųjų direktorių Elizabeth Pickett teigimu, čia vos 1 proc. gaisrų kyla dėl žaibų, vulkaninės veiklos ir panašių natūralių priežasčių. Salose stūkso šeši veikiantys ugnikalniai, įskaitant vieną Maui.
Havajuose veikia didžiulis sirenų tinklas, skirtas gyventojams apie stichines nelaimes ir žmogaus sukeltus įvykius perspėti. Maui gyventojai skundėsi sparčiai artėjant gaisrams negavę jokių perspėjimų.
Aiškinantis, dėl ko šį kartą įsiliepsnojo pragaištinga ugnis, svarstoma ir tai, koks vaidmuo teko nukritusioms elektros linijoms, kurios galėjo sustiprinti ar net sukelti gaisrus.
Bendrovė „Hawaiian Electric Co.“ kritikuojama už tai, kad, įspėjus apie stiprų vėją, neišjungė elektros energijos, net ir tada, kai pradėjo virsti dešimtys stulpų. Jai pateiktame kolektyviniame ieškinyje teigiama, kad Doros nuverstos elektros linijos lėmė gaisro Lahainoje plitimą.
„Šios elektros linijos iš anksto numatytai sukėlė greitai plintantį, mirtiną ir destruktyvų Lahainos gaisrą, kuris sunaikino namus, įmones, bažnyčias, mokyklas ir istorines kultūros vietas“, – tvirtina ieškinio iniciatoriai.
Ieškinyje cituojami pačios komunalinių paslaugų bendrovės dokumentai rodo, esą ji žinojo, jog prevencinis elektros energijos tiekimo nutraukimas, koks buvo taikomas Kalifornijoje, yra veiksminga strategija, tačiau niekada jos netaikė.
Gubernatoriaus J.Greeno teigimu, liepsnos Lahainoje plito neįtikėtinu greičiu – maždaug mylios per minutę. Stipraus vėjo efektą sustiprino į vakarus netoli Japonijos susidariusio žemo slėgio sistema, išdžiūvusi augmenija.
Didžiausi per 100 metų
Miškų gaisrai Havajuose kadaise buvo retas reiškinys, nes dažniausiai kildavo dėl ugnikalnių išsiveržimų arba nuo žaibų. Pastaraisiais dešimtmečiais dėl žmogaus veiklos sukeltų klimato pokyčių jie tapo dažnesni ir ekstremalesni. Klimato kaita didina miškų gaisrų pavojų visame pasaulyje, nes dėl jos kyla temperatūra, o karščio bangos tampa ilgesnės ir intensyvesnės.
J.Greeno žodžiais, gaisrai yra „didžiausia stichinė nelaimė, su kuria kada nors teko susidurti Havajams“. Dėl mirtį sėjančios liepsnos jis kaltino iki šiol nematytų oro sąlygų derinį ir susiejo jas su klimato kaita.
„Pirmą kartą tai matome daugelyje skirtingų pasaulio vietų“, – pridūrė gubernatorius. Kaip žinoma, šią vasarą rekordiniai karščiai prisidėjo prie neįprastai didelių gaisrų Europoje ir vakarų Kanadoje.
Anot mokslininkų, klimato kaita, kurią lemia iškastinio kuro naudojimas, lemia dažnesnius ir galingesnius ekstremalius orų reiškinius.
Nacionalinės priešgaisrinės apsaugos asociacijos duomenimis, Maui gaisras yra daugiausiai gyvybių nusinešęs JAV gaisras nuo 1918 m. Tuomet Minesotos šiaurėje per daugiau nei keturias dienas siautėjusį Cloquet gaisrą žuvo 453 žmonės.
Daugiausiai gyvybių šalies istorijoje pareikalavęs gaisras kilo 1871 m. Viskonsino valstijoje. Peshtigo gaisras pražudė 1 152 gyventojus.
Mokslininkai kalba apie dar vieną galimą greito ir nevaldomo ugnies plitimo priežastį – invazines žoles, nekontroliuojamai augančias buvusių dirbamų žemių ir miškų plotuose. Jau keletą metų skambėjo jų įspėjimai, kad ketvirtadalį Havajų salų užimančios piktžolės kelia didelį gaisrų pavojų.
Ne vietinės varpinė žolė (Cenchrus setaceus) ir Gvinėjos žolė (Megathyrsus maximus) tarytum prisitaikė klestėti gaisro metu, rašoma Havajų gaisrų mokslo komunikacijos projekto „Pacific Fire Exchange“ (PFX) informaciniame biuletenyje. Šios žolės iš pradžių buvo užveistos galvijams šerti ir puošti.
„2023-ųjų pradžia buvo drėgna, o tai padėjo žolėms augti, – paaiškino prof. Abby Frazier, Havajuose studijavusi, o dabar Klarko universitete Masačusetse dirbanti klimatologė. – Paskui turėjome gana sausą vasarą, o Maui saloje jau maždaug mėnesį tvyro vidutinė sausra.“
Maui įsiplieskus gaisrams A.Frazier buvo netolimoje Oahu saloje. Jos žodžiais, šie gaisrai nenustebino. „Niekada nesitikėjau, kad bus taip blogai, kalbant apie prarastas gyvybes. Tai šokiruoja ir drasko, tačiau pats gaisras nebuvo staigmena“, – kalbėjo ji.
Havajų universiteto aplinkosaugos profesorius Camilo Mora savo ruožtu pabrėžė, kad invazinės žolės auga greičiau nei vietiniai augalai, joms net naudingas didėjantis anglies dvideginio išmetimas: „Kuo daugiau CO2 ore..., tuo daugiau maisto augalams. CO2 maitina šių žolių fotosintezę, ir tai padeda joms augti.“
15min verdiktas: trūksta konteksto. Priešingai nei tvirtina internautai, pragaištingi gaisrai Havajuose kilo dėl pavojingo derinio: karščio ir sausros, kuriuos greičiausiai nulėmė besikeičiantis klimatas, o liepsnai plisti padėjo uraganiniai vėjai ir invazinės žolės.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
