Internete platinama melaginga žinia apie Ukrainos vėliavą

Socialiniuose tinkluose platinama melaginga žinia esą Ukrainos parlamentas pakeitė šalies vėliavą. Pateikiama ir jos nuotrauka – puikiai atpažįstamų žydros bei geltonos juostų centre nupieštas prie stulpo pririšto žmogaus siluetas. Tai nėra tiesa – ne tik šalies simbolis atrodo ne taip, bet jis apskritai nepasikeitė. Piešinys tėra užuomina į karo apimtoje šalyje pavasarį dažnai matytus vaizdus – tokiu žiauriu ir žeminančiu būdu buvo baudžiami marodieriai.
Berlyne išskleista Ukrainos vėliava.
Berlyne išskleista Ukrainos vėliava. / AFP/„Scanpix“ nuotr.

„Pakeitė“ dar pavasarį

Internete platinama tariamai nauja Ukrainos vėliava primena naudotą iki šiol. Ją sudaro dvi vienodo pločio horizontalios juostos – žydra viršutinė ir geltona apatinė.

Vienintelis skirtumas – vėliavą horizontaliai perpus dalija siaura juosta, kaip galima suprasti iš konteksto, vaizduojanti stulpą, ir prie jo pririšto žmogaus, greičiausiai vyro siluetas.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Socialiniuose tinkluose pasirodžiusi „nauja“ Ukrainos vėliava nėra tikra
Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Socialiniuose tinkluose pasirodžiusi „nauja“ Ukrainos vėliava nėra tikra

„Stulpas“, žmogus ir aplink jo kūną apvyniotos juostos yra tų pačių žydros bei geltonos spalvų. Tad papildomas piešinys dera prie daugelio puikiai atpažįstamos vėliavos ir iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad ji iš tiesų buvo kiek pakeista.

Juoba kad paveiksliuką lydintys komentarai teigia kaip tik tai. „Ukrainos Rada ką tik patvirtino naują vėliavą, kad ji atspindėtų beprecedentį šalies socialinį progresą…“, – toks prierašas anglų kalba prie „vėliavos“ prieš kelias dienas atsirado „Twitter“ ir „Reddit“.

Kone tuo pačiu metu paveiksliukas pasirodė vieno kino paskyroje „Twitter“. Jis taip pat nurodė, kad tai yra „nauja Ukrainos vėliava“.

Kai kurie kiti internautai šią mintį išplėtojo. „Žiniasklaidai buvo nutekintas laimėjęs naujos Ukrainos vėliavos dizainas“, – „paslaptimi“ dalijosi vienas čekas.

Pirmą vėliavą dar 1848 m. sukūrė revoliucionieriai. Ją sudarė vienodos horizontalios geltona ir mėlyna juostos.

„Ukrainos vėliavos reikšmė nuo Maidano perversmo“, – tame pačiame socialiniame tinkle aiškino ispanas, beje, nenurodęs, kad taip atrodo nauja vėliava.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Socialiniuose tinkluose pasirodžiusi „nauja“ Ukrainos vėliava nėra tikra
Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Socialiniuose tinkluose pasirodžiusi „nauja“ Ukrainos vėliava nėra tikra

Atvirkštinė vaizdų paieška rodo, kad šis paveiksliukas su komentaru apie naują Ukrainos vėliavą socialiniuose tinkluose plito mažiausiai nuo balandžio pabaigos. Tuomet jis nesulaukė didelio dėmesio, bet vėl pasirodęs internete pastarosiomis dienomis sudomino tūkstančius žmonių.

Naudojama daugiau nei 100 metų

Šie išvedžiojimai nėra teisingi. Iš to, kad pakeista „vėliava“ internete klajoja jau keletą mėnesių, akivaizdu, jog pastaruoju metu nebuvo jokių Aukščiausiosios Rados sprendimų dėl jos.

Priešingai – parlamento tinklalapyje galima rasti pranešimą, kad liepos pradžioje jo salėje buvo iškelta Europos Sąjungos, kurios kandidate Ukraina neseniai tapo, vėliava. Greta jos ant stovo kabėjo visiems įprasta vėliava be papildomų piešinių, pranešime nebuvo jokio komentaro, kad naudojama atnaujinta vėliava.

VIDEO: Aukščiausiojoje Radoje greta Ukrainos iškelta Europos Sąjungos vėliava

Rados tinklalapyje rugpjūčio 23-iąją buvo paskelbtas parlamento vadovo Ruslano Stefančuko sveikinimas Ukrainos valstybės vėliavos dienos proga. Kartu publikuotoje nuotraukoje politikui už nugaros plevėsuoja taip pat įprasta vėliava – su žydra ir geltona juostomis. Tad bent prieš savaitę vėliava nebuvo pakeista.

Visuomenei patinka mintis apie greitą bausmę, leidžiančią išvengti nesibaigiančių teisinių procedūrų.

Internete taip pat nėra jokių pranešimų, kad Aukščiausioji Rada pastaruoju metu būtų priėmusi kokį nors sprendimą dėl valstybės vėliavos.

Daugiau nei prieš tūkstantį metų dalyje dabartinės Ukrainos teritorijos atsirado galinga valstybė – Kyjivo Rusia. Valstybės vėliavų tuomet nenaudojo, bet jos simboliu buvo pasirinkta trišakio galva. Šis ženklas buvo atgaivintas 1918 m. ir 1991 m., Ukrainai atgavus nepriklausomybę.

Pirmą nacionalinę vėliavą dar 1848 m. sukūrė revoliucionieriai, kurie siekė Ukrainos vakarines teritorijas išvaduoti iš Austrijos-Vengrijos jungo. Ją sudarė vienodos horizontalios geltona ir mėlyna juostos. Šios spalvos buvo perimtos iš Lvivo herbo. 1918 m. pabaigoje buvo nuspręsta vėliavos juostas sukeisti vietomis, kad jos simbolizuotų mėlyną dangų virš auksinių kviečių laukų.

Auklėjo marodierius

„Vėliavoje“ matomas žmogaus siluetas yra užuomina į karo pradžioje viešumoje paplitusius šokiruojančius vaizdus: įvairaus amžiaus vyrai ir moterys buvo pririšti prie stulpų, kartais – net po kelis.

Nuotr. iš „Telegram“/Ukrainoje plėšikai rišami prie gėdos stulpų
Nuotr. iš „Telegram“/Ukrainoje plėšikai rišami prie gėdos stulpų

Pastatyti prie stulpų, jie per liemenį arba jų rankos ar kojos buvo tvirtai apvynioti diržais, vadinamąja „STOP juosta“ arba paprasta polietileno plėvele, skirta lagaminams, dėžėms ar kitiems daiktams pakuoti.

Negana to, kai kuriems (paprastai vyrams) būdavo žemyn nusmaukiamos ne tik kelnės, bet ir apatinės kelnaitės. Negalėdami pajudinti rankų ir net apskritai pajudėti patys, žmonės būdavo taip „įkalinami“ ilgam.

Tokios nuotraukos ir vaizdo įrašai buvo platinami socialiniuose tinkluose (čia, čia, čia, čia). Daugelis šių scenų buvo užfiksuotos kovą Kyjive, Irpinėje, Dnipre, Kryvyj Rihe, Kamianske, Poltavoje, Melitopolyje, Charkive, Chersone, Kachovkoje, Dubne.

Kai kuriais atvejais žmones rišo uniformuoti ir ginkluoti asmenys, kitais – civiliais drabužiais vilkintys gyventojai. Aukos ne visuomet buvo plėšikai – bent vienas pardavinėjo alkoholį, kas karo padėties metu yra neleidžiama.

Ukrainoje tokiu neįprastu ir žeminančiu būdu buvo baudžiami marodieriai – asmenys, prasidėjus karui bandę apiplėšti parduotuves. Tai galima suprasti ne tik iš vaizdus socialiniuose tinkluose lydinčių komentarų, bet ir pačių įrašų – kai kurių autoriai kalbėjosi su pririštais žmonėmis, ant kai kurių kūnų buvo užkabintas užrašas „marodierius“.

Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios buvo pranešama apie plėšikavimus visoje šalyje. Situacija besinaudojantys nusikaltėliai taikėsi į prekybos centrus, degalines, bankus. Britų žurnalistas Alecas Luhnas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame esą matyti, kaip Rusijos kariai įsilaužia į banką.

Civiliai užsimojo patys kovoti su šia problema ir ėmėsi priemonių, kurios iki karo šalyje šiaip nebuvo taikomos. Prorusiška žiniasklaida ir internautai ėmė aktyviai platinti baudžiamų asmenų vaizdus kaip Ukrainos „neonacių“ veiklos pavyzdžius.

Stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių metu, stokojant vyriausybės valdžios, prasideda plėšikavimas. Kai kuriems žmonėms atrodo, kad socialiai nepageidautinas elgesys, pavyzdžiui, nusikalstamumas, tuomet bus rečiau išaiškinamas ir nubaudžiamas, todėl imasi darbo patys.

„Bausmės“ viešinimas labai veiksmingai užkerta kelią grobstymui ir kitiems nusikaltimams.

Nors fizinės bausmės, jau tūkstančius metų egzistuojančios visame pasaulyje, Vakaruose iš esmės nebetaikomos, jų likučių dar galima apčiuopti, pavyzdžiui, JAV, kur vis dar leidžiama mirties bausmė.

„Visuomenei patinka mintis apie greitą bausmę, leidžiančią išvengti nesibaigiančių teisinių procedūrų, – leidiniui „Kyjiv Post“ sakė Vasylis Vovkas, į pensiją išėjęs teisininkas ir Ukrainos valstybės saugumo tarnybos generolas majoras. – „Bausmės“ viešinimas labai veiksmingai užkerta kelią grobstymui ir kitiems nusikaltimams.“

Beje, Rusijai ėmus okupuoti Donbasą buvo atvejų, kai buvo įvykdytos mirties bausmės vagims. Jie užfiksuoti bylose, kurių okupantai nespėjo sunaikinti.

Sprendžiant iš paplitusių įrašų, dauguma prie stulpo pririštų asmenų vogė iš nedidelių parduotuvių, šeimos verslų. Panašu, kad teisingumas buvo vykdomas be policijos ar kitų institucijų žinios.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Socialiniuose tinkluose pasirodžiusi „nauja“ Ukrainos vėliava nėra tikra
Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Socialiniuose tinkluose pasirodžiusi „nauja“ Ukrainos vėliava nėra tikra

Beje, kovo pradžioje Aukščiausioji Rada sugriežtino laisvės atėmimo bausmes už vagystes karo padėties metu. Šis sprendimas buvo aiškinamas tuo, kad plėšikavimas tapo „plačiai paplitęs“, o civiliai gyventojai dėl menkų teisinių pasekmių buvo stumiami patys „vykdyti teisingumą“. Tačiau pataisoje nebuvo nė žodžio apie tokias viešas bausmes.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis
Šiame straipsnyje pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų, kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija. Jei jums nėra 18 metų, prašome spausti NE ir neatidaryti šio straipsnio. Jei jums jau yra 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Taip
Ne