„Pravyj Sektor“ vaidino reikšmingą vaidmenį Maidano aikštėje vykusios revoliucijos metu, ir nenuostabu, kad Rusija šią organizaciją bando vadinti teroristine. Todėl Kremliaus prašymas Interpolą stumia į politiškai sudėtingą situaciją.
Interpolas kritikuojamas už tai, kad pasinaudodamos jo raudona korta valstybių valdžios gali persekioti savo politinius oponentus
Praėjusiais metais „Fair Trials International“ ataskaitoje Interpolas buvo kritikuotas už tai, kad pasinaudodamos jo raudona korta valstybių valdžios gali persekioti savo politinius oponentus.
Joje buvo skelbiama, kad dauguma tokių prašymų net nebūdavo nuodugniai nagrinėjami – net ir iš tokių šalių kaip Rusija, Baltarusija ar Iranas gauti prašymai dažnai susilaukdavo formalaus palaiminimo.
Praėjusį lapkritį Interpolas pripažino, kad tarptautinės paieškos paskelbimas gali būti panaudotas kaip politinis įrankis, ir pažadėjo sugriežtinti prašymų pagrįstumo patikrą.
Jeigu Interpolas išduos raudoną kortą dėl D.Jarošo, organizacijos įsipareigojimai gali būti palaikyti tik šnekomis. Tačiau atsisakius paskelbti D.Jarošą ieškomu asmeniu, bus supykdyta Maskva.
„Fair Trials International“ vadovas Jago Russellas ragina Interpolą atlikti ypatingai nuodugnią prašymo dėl D.Jarošo patikrą.
„Interpolu ir jo paskelbtomis tarptautinėmis paieškomis valstybės yra ne kartą pasinaudojusios norėdamos pateisinti politines ir diplomatines vendetas, tačiau kaskart, kai taip nutinka, Interpolo reputacija yra sumenkinama“, – sakė jis.
Interpolu ir jo paskelbtomis tarptautinėmis paieškomis valstybės yra ne kartą pasinaudojusios norėdamos pateisinti politines ir diplomatines vendetas
„Nepaisant to, kad Interpolas pripažįsta politinio neutralumo ir pagarbos žmogaus teisėms svarbą, jis nesiima pakankamų veiksmų, kad užkirstų kelią tokiems atvejams ar atitaisytų žalą“, – tvirtino jis.
Interpolas buvo įkurtas 1923 metais tam, kad Europos valstybės galėtų dalintis informacija apie nusikaltimus.
Dabar šios organizacijos pagalba bendradarbiauja apie 190 valstybių.
Raudonų kortų išdavimas itin išaugo pastarąjį dešimtmetį: 2002 metais jų buvo išduota 1 277, 2012 – 8 136. Tokie skaičiai verčia ekspertus abejoti, ar labai nuodugniai yra tikrinami prašymai.
Rusijos prašymu buvo išduota raudona korta dėl Petro Silajevo – antifašistinių pažiūrų protestuotojo, kuris buvo apkaltintas chuliganizmu ir 2010 metais pabėgo iš šalies.
Po to, kai Maskva, pasinaudojus Interpolo sistema, paskelbė tarptautinę jo paiešką, P.Silajevas buvo sulaikytas Ispanijoje ir devynias dienas laikytas ypatingo saugumo kalėjime. Vėliau jam buvo skirtas namų areštas, ir tik po pusės metų nuspręsta, kad Rusijos kaltinimai neturi jokio pagrindo.
42-ejų D.Jarošas organizacija „Pravyj Sektor“ yra siejama su kraštutinės dešinės judėjimu ir kriminaliniu pasauliu. Jis pats yra pripažinęs, kad organizacijos nariai turi ginklų.
D.Jarošas yra pareiškęs, kad karas su Rusija yra tikriausiai neišvengiamas, nes Kremlius mato Ukrainą kaip Maskvos imperijos dalį.
Nors ir pačioje Ukrainoje D.Jarošas bei „Pravyj Sektor“ yra vertinami prieštaringai, Rusijos kaltinimai jiems laikomi nepagrįstais.
Praėjusį mėnesį Rusijos Dūmos deputatas Valerijus Raškinas pareiškė, kad Rusijos specialiosios tarnybos „turėtų imti pavyzdį iš Mossado“ ir patys nužudyti D.Jarošą
Maskva nesugeba pateikti jokių įrodymų, kurie patvirtinų jos teiginius, kad „fašistai“ Ukrainoje puldinėja rusiškai kalbančius žmones, nors tarp "Pravyj sektor" narių yra labai daug Ukrainos rusų.
Rusija prašymą dėl D.Jarošo Interpolui pateikė kovo mėnesį. Maskva kaltina D.Jarošą, kad jis skatina antirusiškas jėgas imtis ekstremalių veiksmų ir teroristinių aktų Rusijos teritorijoje. Kremlius aiškina, kad jis kreipėsi į Čečėnijos sukilėlius ragindamas juos surengti teroristinius išpuolius Rusijoje.
Tačiau šie kaltinimai – visiškas melas.
Praėjusį mėnesį Rusijos Dūmos deputatas Valerijus Raškinas pareiškė, kad Rusijos specialiosios tarnybos „turėtų imti pavyzdį iš "Mossado“ ir patys nužudyti D.Jarošą.
Interpolas atsisakė komentuoti, ar ketinama išduoti raudoną kortą D.Jarošo sulaikyti.
