Dubajuje vykstančioje 87-ojoje Generalinėje Interpolo asamblėjoje trečiadienį numatomi naujo Interpolo vadovo rinkimai. Pirmalaikiai rinkimai rengiami po to, kai Kinijoje, esą įtariant kyšininkavimu, prieš maždaug du mėnesius buvo sulaikytas organizacijos vadovas Meng Hongwei. Interpolas priėmė jo atsiųstą, nors ir nepasirašytą, atsistatydinimo iš pareigų raštą.
Kur šiuo metu yra Meng Hongwei, iki šiol neaišku. Jo žmona teigia mananti, kad jis gali būti negyvas. Pats Interpolas nurodo negalintis to išsiaiškinti, rašo „Business Insider“ reporterė Alexandra Ma. Meng Hongwei Interpolo vadovu išrinktas 2016 m., jo kadencija turėjo baigtis 2020 m.
Kaip rašo „The Times of London“, šiuo metu yra patvirtinti du kandidatai į Interpolo vadovo postą: laikinai einantis organizacijos vadovo pareigas Jong Yangas iš Pietų Korėjos ir ilgametis Rusijos vidaus reikalų sistemos pareigūnas A.Prokopčiukas. Pranešama, kad trečią kandidatą gali nominuoti Pietų Afrikos Respublika.
Visgi pasaulio žiniasklaida pergalę Interpolo vadovo rinkimuose prognozuoja Rusijos kandidatui A.Prokopčiukui.
Įrankis Kremliaus kovai su opozicija
A.Prokopčiuko pergalė būtų tikras laimėjimas Kremliui ir pagalbos ranka kovoje su Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikais, rašo A.Ma. Pasak jos, Rusijos ne kartą teikti, o Interpolo ne kartą atmesti prašymai išduoti raudonuosius perspėjimus tam tikriems, Kremliui nepalankiems, asmenims A.Prokopčiuko pastangomis, tikėtina, būtų vėl atgaivinti.
Raudonieji perspėjimai – tai Interpolo pranešimai, tarptautiniu lygmeniu skelbiami įtariant asmenis nusikalstama veika ir suteikiantys teisę kitų šalių pareigūnams tuos asmenis suimti. Interpolo kritikai įspėja, kad kai kurios šios tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos narės vis aktyviau piktnaudžiauja raudonųjų perspėjimų sistema, kad galėtų imtis savo politinių oponentų baudžiamojo persekiojimo.
Rusija – viena iš tokių šalių. Pavyzdžiui, šių metų birželį skirtingoms partijoms priklausančių Didžiosios Britanijos parlamentarų grupė raštu kreipėsi į savo vidaus reikalų ministrą Sajidą Javidą, ragindama jį pareikalauti, kad Maskvos prieiga prie Interpolo duomenų bazių būtų sustabdyta, primena Laisvosios Europos radijo (RFE/RL) žurnalistai straipsnyje svetainėje rferl.org.
Rašte įspėta, kad Rusija, turėdama galimybę dalyvauti Interpolo sistemoje, pakartotinai reikalauja išduoti arešto orderį amerikiečių kilmės britui Billui Browderiui, kuris anksčiau buvo didžiausias užsienio investuotojas Rusijoje, o vėliau tapo aktyviu žmogaus teisių Rusijoje gynėju ir vienu iš Magnickio įstatymo iniciatorių (taip pavadinto Rusijos kalėjime nukankinto ir mirusio B.Browderio advokato Sergejaus Magnickio garbei). Interpolui besiaiškinant, ar Rusijos išduoti arešto orderiai yra pagrįsti, B.Browderis, kuriam 2005 m. uždrausta įvažiuoti į Rusiją, ne kartą sulaikytas įvairiose šalyse; paskutinį sykį – 2018 m. gegužę Ispanijoje.
Pagrindinis piktnaudžiautojas
A.Prokopčiukas „buvo tas žmogus Rusijos vidaus reikalų ministerijoje, kuriam buvo pavesta parengti daugelį šių sufabrikuotų prašymų dėl raudonųjų perspėjimų“, – Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos specialiojo patarėjo žodžius cituoja „The Times“.
T.Bromundas atkreipia dėmesį, kad nuo 2011 m. birželio A.Prokopčiukas vadovauja Rusijos nacionaliniam centriniam biurui (NCB). Tokie biurai veikia kiekvienoje Interpolui priklausančioje šalyje ir atlieka ryšių palaikymo ir tarpininkavimo centrų, atsakingų už informacijos tarp Interpolo ir jo valstybių narių srautus, funkciją.
Kitaip tariant, visus piktnaudžiavimo Interpolo sistema aktus, kuriuos Rusija vykdė nuo 2011 m. birželio mėn. – kaip antai jau minėto B.Browderio, estų politiko Eeriko-Niileso Krosso, verslininkų Igorio Borboto ir Aleksejaus Chariso bei daugelio kitų persekiojimą, – tiesiogiai sankcionavo A.Prokopčiukas.
Taigi „nėra pasaulyje žmogaus, kuris būtų labiau tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas už tai, kad Rusija piktnaudžiauja Interpolo sistema, negu A.Prokopčiukas“, – rašo T.Bromundas. Interpolo taisyklėmis jam nustatyta labai aiški prievolė, draudžianti piktnaudžiauti šios organizacijos sistemomis. Deja, jis ne tik neužkirto kelio piktnaudžiavimui – jis davė leidimus tai daryti, skatino tai daryti ir tai rėmė, – rašo analitikas.
Pasmerkimų banga
Antradienį Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje skelbiama, kad, jeigu A.Prokopčiukas būtų išrinktas Interpolo vadovu, Lietuva drauge su kitomis demokratinėmis valstybėmis turėtų neatidėliojant svarstyti galimybę pasitraukti iš šios organizacijos.
Panašiai Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas pažadėjo siekti, kad jei A.Prokopčiukas bus išrinktas Interpolo vadovu, Ukrainos narystė šioje organizacijoje būtų laikinai sustabdyta. „Tai, kad Rusija gali pradėti vadovauti [Interpolui], yra absurdas ir prieštarauja šios organizacijos dvasiai ir siekiams“, – lapkričio 19 d. A. Avakovo pranešimą cituoja RFE/RL.
Galimą Rusijos lyderystę tarptautinėje kriminalinės policijos organizacijoje pasmerkė ir dvipartinė JAV senatorių grupė, kurią sudaro respublikonai Marco Rubio ir Rogeris Wickeris bei demokratai Jeanne Shaheen ir Chrisas Coonsas. „Interpolui vadovu išsirinkti A.Prokopčiuką – tai tas pats, kas lapę paskirti prižiūrėti vištidę, – rašoma senatorių grupės rašte. – Rusija pastoviai piktnaudžiauja Interpolo sistema, siekdama suvesti sąskaitas su savo politiniais oponentais, disidentais ir žurnalistais juos persekiodama.“
Tokiai perspektyvą sukritikavo ir Rusijos opozicijos aktyvistai Aleksejus Navalnas ir Vladimiras Kara-Murza. „Pagrindinis organizacijos tikslas – nacionalinių policijos pajėgų informacijos mainai ir savitarpio pagalba. Galima įsivaizduoti, ką Kremlius galėtų padaryti, gavęs prieigą prie neskelbtinų duomenų bazių visame pasaulyje,“ – rašo V.Kara-Murza savo komentare „The Washington Post“.
Padėtis nebepataisoma?
T.Bromundo nuomone, jei paaiškėtų, kad dauguma Interpolo valstybių sutinka, kad Rusijos vyriausiasis piktnaudžiautojas taptų Interpolo vadovu, vienintelis įmanomas tokios pozicijos paaiškinimas galėtų būti tik tai, kad jos pritaria Rusijos ir Kinijos požiūriui, jog Interpolas – ne teisės, o galios įtvirtinimo įrankis.
Taip, Interpolo vadovas pats nevykdo rutininių šios organizacijos operacijų, taigi A.Prokopčiuko pergalė veikiau būtų ženklas, iš kur vėjai pučia, nei grėsmė pačioms operacijoms, įsitikinęs apžvalgininkas. Pasak jo, gali būti ir taip, kad demokratinės šalys dar iki galo nesusivokė, kad Interpolą beužvaldąs autokratizmas ir kad reikia pradėti galvoti, kaip tam užkirsti kelią. Galbūt bent A.Prokopčiuko pergalė padės joms atsimerkti.
Visgi T.Bromundo įsitikinimu, jei A.Prokopčiukas laimės, turėsime pripažinti, jog Interpolo padėtis tokia bloga, kad ją ištaisyti – ne mūsų jėgoms, juk Interpole galioja daugumos taisyklė.
Jei tektų padaryti būtent tokią išvadą, vienintelė išeitis demokratinėms šalims būtų iš šios organizacijos pasitraukti ir įkurti naują organizaciją, rašo R.Bromundas. Žinoma, kol kas tai nėra vienintelis ir vienareikšmiškai teisingas sprendimas, o ir niekas nenorėtų to daryti. Tačiau Interpolo vadovu išsirinkti vyriausiąjį Rusijos piktnaudžiautoją – ne ką geresnis pasirinkimas, įsitikinęs T.Bromundas.
