Prezidento Gitano Nausėdos vizito Rygoje išvakarėse E.Levitas tikino lietuvius matantis „kaip latvių brolius ir seseris“.
„Manau, kad lietuviai latvius mato taip pat“, – 15min sakė naujasis Latvijos vadovas.
Latvijos parlamentas E.Levitą prezidentu išrinko gegužės pabaigoje. E.Levitas ir jo tėvai, žydų kilmės Latvijos patriotai, 1972-aisiais buvo išvaryti iš Sovietų Sąjungos, nes KGB laikė juos grėsme komunistiniam režimui.
E.Levitas yra vienas iš 1990-ųjų Latvijos nepriklausomybės deklaracijos autorių, praeityje jis buvo parlamentaro narys, ėjo teisingumo ministro, taip pat Latvijos ambasadoriaus keliose Europos šalyse pareigas.
1995-aisiais E. Levitas buvo paskirtas Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju, o 2004-aisiais tapo Europos Teisingumo Teismo teisėju.
Tikisi gerų asmeninių santykių
– Kokių lūkesčių, kalbant apie dvišalius santykius, turite prezidentui Gitanui Nausėdai?
– Mes abu prezidento postą užimame dar tik kelias dienas, tiesa, aš keturiomis dienomis ilgiau (juokiasi – red.). Labai laukiu susitikimo su savo kolega iš Lietuvos, ligi šiol esu susitikęs su visais Lietuvos prezidentais.
Labai vertinu tai, kad jis savo inauguracijos kalboje kalbėjo apie gerus santykius su kaimynėmis, įskaitant Latviją. Tikiuosi, kad palaikysime gerus asmeninius santykius, o dvišaliuose valstybių santykiuose atmosfera taip pat bus gera ir draugiška.
– Kokiose srityse dvišaliai santykiai galėtų būti glaudesni?
– Lietuva Latvijai yra svarbiausia užsienio prekybos partnerė. Žinoma, tai yra labai geras pasiekimas. Be to, koordinuojame savo pozicijas Europos Sąjungoje. Manau, kad tas bendradarbiavimas galėtų būti glaudesnis ir tokiose srityse kaip energetika, rinka, dujų rinka. Čia dar yra galimybių sustiprinti mūsų politikų bendradarbiavimą
– Premjeras Skvernelis yra sakęs, kad latviai lietuviams – ne tik broliai, bet ir konkurentai įvairiose srityse. Ar jūs Lietuvą taip pat matote kaip konkurentę?
– Matau lietuvius kaip latvių brolius ir seseris. Manau, kad lietuviai latvius mato taip pat.
– Kokiu lygiu Baltijos šalys turėtų koordinuoti pozicijas užsienio politikos klausimais? Ar turite noro ir pasiryžimo tapti tuo lyderiu, kuris imsis iniciatyvos suvienijant šalių pozicijas?
– Yra daug įvairių lygių: užsienio reikalų ministerijų, ministrų, premjerų. Tačiau daugiausia bendradarbiavimo vyksta ne prezidentų, o kasdienio Vyriausybių darbo lygiu.
Be to, reikia nepamiršti Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos. Tai irgi yra puikūs mūsų politikos koordinavimo forumai. Tam turime daug infrastruktūros, šiuo metu ją dažnai naudojame, tikiuosi, kad taip bus ir ateityje.
Santykiuose su kaimynėmis – abipusė pagarba
– Kalbant apie Latvijos santykių su Rusija gerinimą, kokių tam reikia sąlygų? Ar reikalingas visiškas režimo Rusijoje pasikeitimas?
– Rusija yra mūsų kaimynė ir mes visada bandome palaikyti su ja gerus santykius, kaip ir su visomis kaimynėmis. Santykiai su visomis kaimynėmis, įskaitant Rusiją, turi būti paremti pagarba tarptautinei teisei – ji labai svarbi pasaulio ir Europos taikai. Be to, santykiuose turi būti juntama abipusės pagarbos atmosfera. Toks mūsų požiūris į Rusiją.
– Ar dabartinėmis sąlygomis vyktumėte į Maskvą susitikti su Vladimiru Putinu?
– Jei tam būtų tinkamas pasiruošimas ir matyčiau, kad mano vizitas Rusijoje ar susitikimas su Rusijos prezidentu kur nors kitur turėtų poveikio dvišaliams santykiams, žinoma, kad tai padaryčiau. Tačiau tam reiktų abiejų pusių pasiruošimo.
– Ar Baltijos šalys, įskaitant Latviją, turėtų padėti skatinti demokratinius procesus Rusijoje?
– Esame demokratinė valstybė, paremta įstatymo viršenybės principu, kaip ir Lietuva bei visos kitos Europos Sąjungos narės. Natūralu, kad remiame demokratiją ir įstatymo viršenybės principą visame pasaulyje. Tai – vienas mūsų politikos kertinių akmenų. Žinoma, ne vienintelis, tačiau labai svarbus.
– Nemažai kalbama apie Europos kariuomenę, glaudesnį ES šalių narių bendradarbiavimą gynybos srityje. Ar tai būtų naudinga Latvijai, ar sukurtų nereikalingą įtampą NATO viduje?
– Jei į Europos kariuomenės projektą pažvelgsime atidžiau, projektas kalba apie glaudesnį bendradarbiavimą tarp NATO priklausančių Europos šalių kariuomenių. Mes palaikome glaudesnį karinių pajėgų bendradarbiavimą su mūsų NATO partnerėmis, tačiau neturėtų atsirasti konkurencijos su NATO.
NATO – mūsų gynybos ir užsienio politikos kertinis akmuo. (Europos kariuomenė – red.) galėtų būti to papildinys, bet ne priešprieša NATO.
– Ar Kinijos investicijas ir visame pasaulyje augančią jos įtaką matote kaip grėsmę Rytų Europai?
– Europos Sąjunga yra viena pagrindinių ekonominių jėgų pasaulyje, tačiau susiduriame su situacija, kai Kinija, Indija bei kitos šalys su ES konkuruoja.
Mūsų požiūris į Kinijos investicijas turi būti globalus, visų ES šalių požiūris turi būti vienodas. Nes individualus požiūris šaliai nebūtų naudingas. Sakyčiau, kad jei investicijos padeda mūsų ekonomikai – tai yra būtina sąlyga – jos yra laukiamos.
– Kaip vertinate Europos Sąjungos pastangas atsakyti į žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje?
– Žmogaus teisės – mūsų užsienio politikos principų dalis: skatinti žmogaus teises, įskaitant įstatymo viršenybės principą visame pasaulyje. Tinkamu būdu tai bus dalis mūsų santykių su visomis pasaulio valstybėmis.
Pilietybė – norintiems įsipareigoti
– Išreiškėte norą būti visų Latvijos žmonių prezidentu. Kokia jūsų strategija arčiau Latvijos pritraukti nepiliečius ir tuos, kurie gyvena užsienio informacinėje erdvėje?
– Jie yra labai laukiami prisijungti prie latvių kalbos, ją naudoti. Dabar vyksta švietimo reforma, dėl kurios latvių kalba švietimo procese turės daugiau „svorio“. Tai – būdas integruoti nepiliečius ir tuos žmones, kurie ligi šiol gyvena svetimoje informacinėje erdvėje. Labai svarbu, kad Latvijos informacinė erdvė pasiektų visus Latvijos žmones.
– Ar šiuo metu matote galimybę palengvinti Latvijos pilietybės suteikimą nepiliečiams?
– Jei atsižvelgsime į pilietybės įstatymus visoje Europoje, Latvijos pilietybės įstatymas yra vienas liberaliausių. Gana lengva gauti Latvijos pilietybę. Tai – labiau asmeninis pasirinkimas, ar asmuo nori asmeniškai įsipareigoti Latvijos valstybei, kurioje gyvena.
Mes siūlome pilietybę visiems žmonėms, kurie demonstruoja norą (įsipareigoti – red.) ir interesą gauti Latvijos pilietybę. Žinoma, tam tikru lygiu reikia mokėti latvių kalbą, nes kitaip būtų sudėtinga atlikti atsakingo piliečio pareigas.
Mes siūlome pilietybę visiems žmonėms, kurie demonstruoja norą (įsipareigoti – red.) ir interesą gauti Latvijos pilietybę. Žinoma, tam tikru lygiu reikia mokėti latvių kalbą, nes kitaip būtų sudėtinga atlikti atsakingo piliečio pareigas.
Žmonėms, kurie nori Latvijos pilietybės, ji yra lengvai prieinama.
– Kaip buvęs Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, kaip vertinate LGBT bendruomenės teisių situaciją Latvijoje?
– Ligi šiol neturime tam tikrų įstatymų, susijusių su LGBT bendruomenės atstovais. Yra įvairių būdų, kaip tai išspręsti. Manau, kad jau dabar pakankamai įmanoma patenkinti realius jų poreikius ir pagerinti teisinę situaciją, pavyzdžiui, partneriui suteikti prieigą prie medicininių duomenų ir pan. Tai įmanoma pagerinti.
– Vadinasi, asmeniškai pritartumėte tos pačios lyties asmenų partnerystei?
– Latvijos Vyriausybės politika yra patobulinti skirtingus įstatymus: jei yra konkrečių poreikių, galime tai padaryti.
Jei konkrečioje srityje egzistuoja problema, ją reikėtų išspręsti įstatymu.
– Kaip žydiškų šaknų turintis ir labai gerai holokausto tragediją suprantantis asmuo, ar esate pasiryžęs paskatinti atviresnes diskusijas apie istorinę Latvijos praeitį?
– Latvijos, kaip ir Lietuvos, istorinė praeitis yra labai sudėtinga. Sakyčiau, kad tai kartu yra vienos įdomiausių istorijų šiame regione. Žinoma, vienas iš mano interesų – padėti demokratinei atminties politikai.
Atminties politika turi būti įtvirtinta politikos lauke. Vokiečių kalboje yra žodis Vergangenheitsbewältigung (liet. „susitaikymas su praeitimi“), manau, kad kažką panašaus turėtumėme padaryti ir Latvijoje. Jau darome daug, tačiau šis procesas turėtų būti gilesnis.
