Kazachstanas, turintis ilgiausią pasaulyje nepertraukiamą sieną su Rusija, ilgą laiką derino savo, kaip patikimiausio Maskvos sąjungininko buvusioje sovietinėje Vidurinėje Azijoje, statusą su pastangomis palaikyti glaudžius ryšius su Vakarais.
Tačiau Maskvos įsiveržimas į Ukrainą ir Rusijos nuomonė, kad Kremlius per šių metų politinę krizę užtikrino Kazachstano režimą, šį balansavimą pavertė sudėtingu. Įtampa tarp Maskvos ir Nur Sultano vis labiau auga. Kaip 15min sakė Kaukazo tarptautinio universiteto Sakartvele profesorius, karo politikos ekspertas Vakhtangas Maisaia, „šalys jau pereina į atvirą ekonominį karą“.
Į augančius nesutarimus tarp Rusijos ir Kazachstano pasaulis atkreipė dėmesį šių metų birželio viduryje. Antrajame Rusijos mieste Sankt Peterburge vykusiame ekonomikos forume tuo metu Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokajevas su Rusijos kolega Vladimiru Putinu aptarė pasaulio politiką.
K.-J.Tokajevas tąkart pakartojo, kad jo šalis atsisako pripažinti, jo žodžiais tariant, „kvazivalstybinius“ darinius, kalbėdamas apie apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko respublikas.
Kazachstano prezidentas taip pat kritikavo Rusijos politikus ir komentatorius, kuriuos, neįvardydamas pavardžių, apkaltino sėjant „nesantaiką“ tarp abiejų šalių ir viešai užsipuolant Kazachstaną.
Tačiau, panašu, nesantaika tarp Maskvos ir Nur Sultano iš tiesų didėja.
