Ir lietuviams aktualūs „Brexit“ scenarijai: mūsų diplomatų uraganas Londone nestebina

Atrodytų, susitarimas dėl „Brexit“ pasiektas – Londono ir Briuselio derybos užtruko dešimtis mėnesių, bet viskas, juk taip? Ratifikuojame ir gražiai išsiskiriame? Toli gražu ne – karštai susitarimą ginančiai britų premjerei Theresai May gresia maištas Konservatorių partijoje, o 27 ES narės, tarp jų – ir Lietuva, turi toliau svarstyti labai realų Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos be jokio susitarimo scenarijų.
Theresa May
Theresa May / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Vokietijos Europos reikalų ministras Michaelis Rothas ketvirtadienį nesuklydo, kai tviteryje parašė, kad „Brexit“ procesas – tokia tragedija, kokios nebūtų galėjęs sukurti net garsusis Williamas Shakespeare'as.

Jei žemyninės Europos pusėje ramiau, tai už Lamanšo – Londone – užviręs tikras chaosas. Britų premjerė Theresa May kaip įmanydama gina „Brexit“ susitarimo projektą, bet keli vyriausybės nariai jau atsistatydino, o didžiausi torių euroskeptikai, regis, bandys nušalinti jos vadovę.

Oficialiai – iš Konservatorių partijos pirmininkės pareigų, bet tuo pačiu Th.May turėtų palikti ir premjerės postą.

Lietuvos diplomatai, kaip ir kitų ES narių atstovai, atidžiai sekantys situaciją dėl „Brexit“, žurnalistams penktadienį teigė užjaučiantys Th.May – esą vos ją paskyrus premjere buvo aišku, kad misija sklandžiai užbaigti išstojimo iš Bendrijos procesą yra beveik neįmanoma.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Theresa May
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Theresa May

Kita vertus, vieno mūsų šalies diplomato teigimu, „uraganas nestebina“. Esą visiškai realu ir tai, kad susitarimo projektas perlips šiuo metu garsiai lojančių, bet skaudžiai kąsti nebūtinai išdrįsiančių Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų barjerą.

Apžvalgininkų teigimu, galima išskirti kelis pagrindinius tolesnių įvykių scenarijus. Kokie jie?

Parlamentas blokuoja „Brexit“ sutarties projektą

Šiuo metu atrodo, kad būtent toks scenarijus realiausias: kad Bendruomenių Rūmai atmes Th.May vyriausybės ir Bendrijos atstovų suderėtą susitarimą dėl „Brexit“ ir jį lydinčias politines deklaracijas dėl Londono ir Briuselio santykių ateityje.

Lietuvos diplomatų teigimu, Europos Vadovų Taryba, kuri susirinks lapkričio 25 dieną, beveik neabejotinai formaliai pritars „Brexit“ sutarties projektui, tad „kamuolys atsidurs britų pusėje“ – pritarti ar nepritarti?

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./585 puslapių „Brexit“ susitarimo projektas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./585 puslapių „Brexit“ susitarimo projektas

Jei Th.May nebus atstatydinta, laiko įtikinti parlamentarus vyriausybė dar turi iki gruodžio pradžios – būtent tada lauktų svarbusis balsavimas.

Užduotis – ne iš lengvųjų. Leiboristai, konservatorius remianti Šiaurės Airijos demokratų junionistų partija ir Škotijos nacionalinė partija viešai teigia, kad už sutarties projektą nebalsuos. Tarp tokių deputatų – ir 51 konservatorius, o Th.May Bendruomenių Rūmuose turi vos 13 balsų darbinę daugumą.

Jungtinė Karalystė iš ES turi išstoti 2019 metų kovo 29 dieną, tad liko vos kiek daugiau nei keturi mėnesiai.

Situacija iš esmės paprasta: jei Th.May pralaimės balsavimą, ji turės 21 dieną naujo plano pateikimui. Jei vyriausybė balsavimą laimės, premjerė galės jaustis saugiai – ir švęsti svarbią pergalę.

Tiesa, bent jau lietuviai įsitikinę, kad tolesnių pakeitimų „Brexit“ sutarties projekte tikėtis „nelabai realu“. Mat tiesiog tirpsta laikas – Jungtinė Karalystė iš ES turi išstoti 2019 metų kovo 29 dieną, tad liko vos kiek daugiau nei keturi mėnesiai.

„Be to, gali žlugti ar skilti visa Konservatorių partija. Piliečiai to neatleistų. Aišku, būtų kaltinama ES, bet britai turbūt suprastų, kad kalta ir jų vyriausybė. Nors retorika tokia, yra galimybė, kad už „Brexit“ susitarimą gali balsuoti nemažai leiboristų“, – teigė vienas Lietuvos diplomatas.

Th.May pabando derėtis su ES iš naujo ar paprašo pratęsti 50-ojo straipsnio galiojimą

Jungtinės Karalystės premjerė Th.May taip pat gali nuspręsti, kad Bendruomenių Rūmai „Brexit“ sutarties projekto nepalaimins, ir paskelbti, jog bus bandoma persiderėti su ES.

Tačiau toks manevras supykdytų tiek torių deputatus, tiek Briuselį, be to, būtų akivaizdu, kad Th.May vyriausybė patiria pažeminimą. Negana to, kol kas tylokos kalbos apie iššūkį konservatorių lyderei tikrai pagarsėtų.

15min šaltinių teigimu, net patį „Brexit“ sutarties projektą ruošė beveik vien Briuselio eurokratai Europos Komisijoje, kurie „dirbo už britus“.

Be to, Th.May galėtų paprašyti Europos Vadovų Tarybos pratęsti ES sutarties 50-ojo straipsnio galiojimą – taip jos vyriausybė gautų daugiau laiko paruošti susitarimą, kuriam pritartų Bendruomenių Rūmai.

Vis dėlto toks prašymas nebūtinai būtų patenkintas. Kai kurių ES šalių vyriausybes populistinės partijos spaudžia kuo greičiau atsisveikinti su britais ir tuomet užsiimti svarbiais savais reikalais. O ir Lietuvos diplomatai teigia, kad 27 Bendrijos narės susitarimo projekto teksto keisti nenusiteikusios.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmai

Scenarijus įmanomas: 15min šaltinių teigimu, net patį „Brexit“ sutarties projektą ruošė beveik vien Briuselio eurokratai Europos Komisijoje, kurie „dirbo už britus“.

Th.May taktika kol kas aiški. Premjerė puikiai supranta, kad, nepaisant visų audringų kalbų, jos darbo nenori niekas, ir, sugriebusi iniciatyvą, signalizuoja: „Take it or leave it“ („Priimkite susitarimą arba jį atmeskite“).

Balsavimas dėl nepasitikėjimo Th.May

Būtent dėl to, kad kiti konservatoriai nusiteikę pagrindinę atsakomybę palikti Th.May, variantas, jog bus sušauktas balsavimas dėl nepasitikėjimo torių lydere ir premjere, nėra labai realus. Vis dėlto įmanomas.

Įtakingas kietojo „Brexit“ šalininkas, parlamentaras Jacobas Reesas-Moggas, Bendruomenių rūmuose vadovaujantis Europos tyrimų grupe pasivadinusiam torių blokui, teigia, kad svarbus 1922-ojo komiteto pirmininkas Grahamas Brady šią savaitę sulauks 48 laiškų, reikalingų balsavimo aktyvavimui.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Jacobas Reesas-Moggas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Jacobas Reesas-Moggas

Tai reikštų, kad balsavimas galėtų būti surengtas jau kitos savaitės pradžioje. Visi torių deputatai turėtų balsuoti už arba prieš savo lyderę – jei Th.May sulauktų paramos, kitą iššūkį jai kas nors mesti galėtų tik po metų. Jei Th.May patirtų nesėkmę, konservatoriai turėtų spręsti dėl naujo lyderio.

„Vis dėlto realu, kad tokį balsavimą premjerė atlaikytų. Didžiajai daugumai torių parlamentarų palanku tai, kad su „Brexit“ susitvarkyti bando būtent ji“, – penktadienį rašė tyrimų centro „Centre for European Reform“ vadovas Charlesas Grantas.

Be to, minkšto „Brexit“ norintys konservatoriai labai nepatenkinti J.Reeso-Moggo bloko elgesiu.

„The Guardian“ teigimu, vienas torių ministras parlamento koridoriuose „ne spaudai“ pagrasino: „Mes visus metus dirbome dieną naktį, o jie šitaip... Jei projektas bus atmestas, aš pasisakysiu už antrąjį referendumą ir agituosiu už pasilikimą ES.“

Pirmalaikiai rinkimai

Jei Londone būtų atmestas „Brexit“ sutarties projektas, su ES sutarti ką nors naujo nepavyktų ir būtų suvokta, kad artėjama uolos krašto – pasitraukimo iš Bendrijos be susitarimo – link, Th.May galėtų sušaukti pirmalaikius rinkimus.

Th.May 2017 metais jau šaukė pirmalaikius rinkimus, tikėdamasi įtvirtinti daugumą, bet torių populiarumas tik nusmuko.

Premjerė Bendruomenių Rūmams pateiktų pasiūlymą balsuoti dėl tokių rinkimų, o jiems pritarti turėtų du trečdaliai visų deputatų. Jei pritartų, balsavimas greičiausiai įvyktų iki sausio pabaigos.

Toks scenarijus nėra įtikinantis. Th.May 2017 metais jau šaukė pirmalaikius rinkimus, tikėdamasi įtvirtinti daugumą, bet torių populiarumas tik nusmuko.

Tiesa, pirmalaikiai rinkimai galėtų įvykti ir tokiu atveju, jei paprasta deputatų dauguma nubalsuotų už nepasitikėjimą vyriausybe.

Vėlgi, naujų rinkimų konservatoriai, nemaža dalis kurių bijo pralaimėti savo apygardose, o kita dalis nerimauja dėl galimos leiboristų ir Jeremy Corbyno pergalės, turbūt nenori. Leiboristai – kas kita, bet ir daliai nuosaikių kairiųjų nebūtų priimtinas J.Corbyno vadovavimas vyriausybei.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Jeremy Corbynas
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Jeremy Corbynas

Antrasis referendumas

Th.May galėtų nuspręsti, kad „Brexit“ sutarties projektas, kuriam pritartų parlamentarai, nėra įmanomas, ir paskelbti apie antrąjį referendumą. Tiesa, pati premjerė tokio balsavimo galimybę atmeta, kažin ar už jį pasisakytų ir užtektinai deputatų.

Lietuvos diplomatai 15min teigė, kad iš tiesų dar vieno balsavimo dėl „Brexit“ nelabai nori ir politikai žemyninėje Europoje – esą neaiškumo bei chaoso ir taip daug, o naujo referendumo atveju aiškios nuomonės vis tiek nesužinosime. Esą rezultatai ir vėl būtų apylygiai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Referendumas Didžiojoje Britanijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Referendumas Didžiojoje Britanijoje

Kai kurie kritikai netgi tvirtina, kad dar vienas referendumas pamintų britų pasitikėjimą demokratija šalyje, be to, kiltų pilietinių neramumų grėsmė.

Pasitraukimas iš ES be susitarimo

Likęs variantas – toks, kurio nenori nei Jungtinė Karalystė, nei Europos Sąjunga, tačiau kuris išlieka realus. Britai Bendriją gali palikti su ja taip ir nepasiekę susitarimo.

Jei derybų ir manevrų Vestminsteryje bei Briuselyje baigtis būtų tokia, „No deal“ varianto poveikį, kuris, anot Lietuvos diplomatų, būtų net fizinis (transporto arterijų užsikimšimas, maisto, vaistų trūkumas) abi pusės stengtųsi kuo labiau minimalizuoti.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./„Brexit“ asociatyvinė nuotrauka
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./„Brexit“ asociatyvinė nuotrauka

Kitaip tariant, abi pusės pripažintų, jog Jungtinė Karalystė bent jau kol kas nesugeba ratifikuoti „Brexit“ susitarimo, bet imtųsi veiksmų, kad žala verslininkams ir piliečiams būtų kuo mažesnė.

Greičiausiai lauktų krūva smulkių susitarimų dėl aviacijos, piliečių teisių, draudimo sutarčių, sienų kontrolės ir t.t. Kaip žurnalistams teigė vienas Lietuvos diplomatas, „būtų bandoma užtikrinti minimaliai normalią situaciją“.

Londonas tikina, kad šalyje jau gyvenantys kitų ES šalių piliečiai nebus diskriminuojami, be to, patys britai pripažįsta, jog darbo jėga jiems reikalinga.

Vis dėlto abiejose Lamanšo sąsiaurio pusėse pripažįstama, kad tokia alternatyva Th.May vyriausybės sutartam projektui šiaip ar taip reikštų chaosą, todėl jos bus bandoma išvengti.

„Tie, kuriuos rinkėjai laikys atsakingais už chaosą, greitai prarastų populiarumą. Be to, finansų rinkų reakcija būtų radikali – svaro vertė žaibiškai smuktų“, – rašė Ch.Grantas.

Na bet vis dėlto: Prancūzijos ir kitų ES šalių atstovai pastarąją savaitę vis kartojo įspėjimus, kad tokiam scenarijui reikia ruoštis – tiek verslininkams, kurių lauktų nauji muitai ir taisyklės, tiek Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems ES narių piliečiams, kurie „No deal“ atveju taptų trečiųjų šalių piliečiais.

Taigi situacija ir tai, kuo viskas baigsis, itin aktuali šimtams tūkstančių Jungtinėje Karalystėje gyvenančių bei dirbančių lietuvių. Ar laukia masinis jų grįžimas į tėvynę? Reemigravimas į kitas valstybes?

Nebūtinai. Londonas tikina, kad šalyje jau gyvenantys kitų ES šalių piliečiai nebus diskriminuojami, be to, patys britai pripažįsta, jog darbo jėga jiems reikalinga.

Dabartiniame susitarimo projekte teigiama, kad ES piliečiai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos įgijo teisę gyventi Jungtinėje Karalystėje, tą teisę išsaugos ir po „Brexit“.

Ta pati taisyklė galios Jungtinės Karalystės piliečiams, turintiems leidimus gyventi ES šalyse.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų