JAV prezidentą Donaldą Trumpą smarkiai supykdė sausio 5 dieną Irako parlamento priimta rezoliucija, kurioje reikalaujama išsiųsti iš šalies užsienio pajėgas, įskaitant maždaug 5 200 amerikiečių karių, nuo 2014 metų padedančių vietos kariams kovoti su džihadistais.
D.Trumpas pagrasino, kad jei kariams bus liepta išvykti, „mes paskelbsime jiems sankcijų, kokių jie dar nėra matę“.
Vėliau JAV perdavė neįprastą žodinį pranešimą tiesiogiai Irako vyriausybės vadovo Adelio Abdel Mahdi biurui, naujienų agentūrai AFP sakė du irakiečių pareigūnai.
„Ministro pirmininko biuras sulaukė skambučio su grasinimu, kad jeigu JAV kariai bus išsiųsti, „mes“ – JAV – blokuosime jūsų sąskaitą Federalinio rezervo banke Niujorke“, – sakė vienas pareigūnų.
Parlamentas rezoliuciją su reikalavimu išsiųsti visą užsienio kontingentą priėmė reaguodamas į JAV bepilotės skraidyklės smūgį, per kurį sausio 3 dieną buvo nukautas įtakingas iraniečių generolas Qasemas Soleimani ir irakiečių sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas.
Irako centrinio banko sąskaita Federalinio rezervo banke buvo atidaryta 2003 metais, po JAV vadovautos invazijos į Iraką, per kurią buvo nuverstas ilgametis šalies diktatorius Saddamas Husseinas.
Jungtinių Tautų saugumo Tarybos priimta 1483-ioji rezoliucija, kuria buvo atšauktos skaudžios tarptautinės sankcijos ir naftos embargas, įvesti Irakui po S.Husseino invazijos į Kuveitą, numato, kad visos pajamos iš Irako naftos turi keliauti į tą sąskaitą.
Irakas yra antra didžiausia Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) narė pagal naftos gavybą. Daugiau kaip 90 proc. šios valstybės biudžeto, kuris pernai siekė 112 mlrd. JAV dolerių, sudaro pajamos iš naftos.
Iki šiol pajamos iš naftos į sąskaitą Federalinio rezervo banke pervedamos kasdien doleriais.
Pinigai, gaunami už Irako parduodamą naftą, iki šiol kasdien JAV doleriais mokami į Federalinio rezervo banke atidarytą sąskaitą ir likutis šiuo metu sudaro apie 35 mlrd. JAV dolerių, AFP sakė irakiečių pareigūnai.
Irakas iš tos sąskaitos maždaug kas mėnesį ima 1–2 mlrd. JAV dolerių grynaisiais, kuriuos skiria oficialiems ir komerciniams sandoriams.
„Esame naftos gavyba užsiimanti šalis. Lėšos tose sąskaitose laikomos doleriais. Prieigos blokavimas reikštų užsukti čiaupą“, – sakė vienas iš irakiečių pareigūnų.
Antrasis pareigūnas nurodė, jog po tokio žingsnio vyriausybė nebegalėtų vykdyti kasdienių funkcijų ar mokėti atlyginimų, smarkiai nuvertėtų šalies valiuta.
„Irakui tai reikštų krachą“, – pabrėžė jis.
D.Trumpas „viską politizuoja“
Dar vienas irakiečių pareigūnas patvirtino, kad JAV svarsto galimybę „apriboti prieigą prie maždaug trečdalio jų paprastai pervedamos sumos“.
Federalinio rezervo bankas atsisakė komentuoti D. Trumpo grasinimą.
Vienas Valstybės departamento atstovas AFP patvirtino, kad po Irako parlamento balsavimo Bagdadui buvo užsiminta apie galimą prieigos prie pajamų iš naftos blokavimą.
„Galite suprasti, kodėl. Jei kariai bus išsiųsti, bankams gali būti neramu siųsti didžiules sumas... grynųjų Bagdadui“, - sakė minėtas pareigūnas.
Tačiau toks JAV grasinimas visgi yra labai neįprastas, turint galvoje, kad Federalinio rezervo bankas turi būti nepriklausomas nuo užsienio politikos.
„Bandymai politizuoti dolerių pervedimus neramina Banką, nes tai daro įtaką jo prestižui ir patikimumui santykiuose su klientais“, – sakė Valstybės departamento atstovas.
„D.Trumpas akivaizdžiai nori viską politizuoti“, – pridūrė jis.
Vašingtonas ne vieną mėnesį svarstė tokį žingsnį. Vienas aukšto rango amerikiečių diplomatas iš JAV ambasados Bagdade dar pernai liepą AFP sakė, kad nagrinėjama galimybė „apriboti Irako gaunamus pinigus“.
„Tai būtų kraštutinė priemonė“, – tąsyk sakė diplomatas.
Prieš Irako parlamento balsavimą dėl karių išsiuntimo parlamento pirmininkas Mohammadas Halbusi įspėjo, kad pasaulis gali nutraukti verslo ryšius su Irako bankais, keršydamas už šį žingsnį.
Irako centrinio bako sąskaita Federalinio rezervo banke galėtų būti blokuota įtraukus šią Irako vyriausybės instituciją į „juodąjį“ sąrašą. Tokiu atveju Bagdadas būtų iškart atkirstas nuo sąskaitoje laikomų dolerių.
JAV jau yra paskelbusios sankcijų Irako piliečiams, ginkluotoms grupuotėms ir netgi bankams už ryšius su Teheranu – senu Vašingtono priešininku regione.
Pajamų iš naftos sankcijos kol kas nepalietė – pareigūnai anksčiau sakė, kad toks žingsnis padarytų per didelės žalos JAV sąjungininke laikomai šaliai.
JAV „praras Iraką“
Tačiau Vašingtono ir Bagdado santykiai pastaraisiais mėnesiais pastebimai pašlijo, JAV pykstant dėl glaudžių Irako ryšių su Iranu ir raketų atakų prieš amerikiečių objektus Irake, dėl kurių kaltina irakiečių grupuotes.
Itin smarkiai dvišaliai santykiai pablogėjo po sausio 3 dienos JAV drono atakos, per kurią žuvo Q.Soleimani ir A M.al Muhandisas – įtakinga irakiečių sukarintų pajėgų figūra.
Irakas šį smūgį pavadino jo suvereniteto pažeidimu ir nedelsdamas organizavo parlamento balsavimą dėl JAV kontingento išsiuntimo.
Vis dėlto JAV svarsto ir kitas ne tokias drastiškas priemones, sakė amerikiečių ir irakiečių pareigūnai.
Viena tokių priemonių būtų atsisakymas atnaujinti 2018 metais Irakui suteiktą laikiną leidimą importuoti iš Irano dujas, nepaisant JAV sankcijų šiitiškos respublikos energetikos sektoriui.
Jeigu Vašingtonas vasarį neatnaujins leidimo, dujas perkantis Irako prekybos bankas (TBI) gali sulaukti antrinių sankcijų už verslo reikalus su Irano subjektais, įtrauktais į „juodąjį“ sąrašą.
Irakiečių pareigūnai sakė, kad JAV grasinimas blokuoti prieigą prie pajamų iš naftos eksporto sukėlė šoką ir pyktį.
„Ministras pirmininkas smarkiai įsiuto ir jautėsi įžeistas“, – sakė vienas pareigūnas naujienų agentūrai AFP.
Kitas pareigūnas pažymėjo, kad po tokio žingsnio Jungtinės Valstijos neišvengiamai „prarastų Iraką“.
„Jie pastumtų mus į Rusijos, Kinijos, Irano glėbį. Turėtume kurti atskirą ekonomiką su tomis šalimis“, – pridūrė jis.