Teisę balsuoti trijose šiaurinio regiono provincijose turi daugiau kaip 3,1 mln. rinkėjų, kurie iš 673 kandidatų išrinks 111 narių parlamentą.
Tačiau vienuolika mandatų yra skirti religinėms ir etninėms mažumoms: penki – turkmėnų kandidatams, penki – krikščionių kandidatams, o vienas – armėnų bendruomenei.
Per 2017 metų rugsėjį įvykusį referendumą dauguma rinkėjų pasisakė už regiono nepriklausomybę, tačiau Bagdado federalinė vyriausybė balsavimą paskelbė neteisėtu.
Netrukus po to Bagdadas regionui nustatė ekonomines sankcijas ir į jį nusiuntė federalines pajėgas, kad šios išvytų kurdų pajėgas iš regiono ekonomikai gyvybiškai svarbių naftos telkinių.
Stebėtojai prognozuoja, kad daugiausia mandatų gaus tos pačios partijos ir politinis žemėlapis Kurdistane po rinkimų nepasikeis. Tačiau galėtų labiau išryškėti skirtumai, atsiradę po nepriklausomybės referendumo.
Kadenciją baigiančiame parlamente daugiausia mandatų – 38 – turi Kurdistano demokratinė partija. Pagrindinei opozicinei partijai „Goran“ atstovauja 24 deputatai, o Kurdistano patriotinei sąjungai (PUK) – aštuoniolika.
Dėl mandatų rinkimuose varžosi tik viena nauja politinė partija – judėjimas „Nauja karta“, kuris buvo įkurtas 2018 metais.
