Bagdadas baiminasi, kad šis plebiscitas gali tapti pagrindu perbraižyti Irako sienas ir atplėšti nuo šalies nemažą dalį teritorijos, turtingos naftos išteklių.
Turkijos ir Irano lyderiai savo ruožtu nuogąstauja, kad referendumas gali paskatinti jų kurdų bendruomenes siekti atsiskirti.
Tikėtina, kad referendumo rezultatai, kuriuos planuojama paskelbti vėliau šią savaitę, tikriausiai atskleis triuškinamą pritarimą „Taip“ stovyklai. Šis plebiscitas nėra įpareigojantis ir automatiškai nesuteiks nepriklausomybės autonominiam kurdų regionui.
Vis dėlto balsavimas padidino įtampą ir nuogąstavimus dėl galinčio padidėti nestabilumo Irake ir aplinkinėse šalyse.
Pirmadienio vakarą, praėjus kelioms valandoms po balsavimo Irako šiauriniame kurdiškajame regione pabaigos, Gynybos ministerija paskelbė pradedanti „didelio masto“ bendras karines pratybas su Turkija.
Anksčiau pirmadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pagrasino Irako kurdų regionui karine intervencija. Iranas, taip pat nepritariantis šiam balsavimui, karines pratybas prie sienos su Iraku surengė sekmadienį.
Irako kurdų pajėgos praeitais metais per kautynes su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ perėmė kontrolę didelėje šalies teritorijoje, tad jų nepriklausomybės ambicijos galėtų sukelti netgi didesnių padarinių. Šios teritorijos tęsiasi nuo šiaurės vakarų Irako iki Irano sienos rytuose, įskaitant naftos turtingo regiono pagrindinį miestą Kirkuką.
Bagdadas teigia, kad teisė administruoti šias teritorijas priklauso jam, bet kurdai tvirtina, kad jos yra jų autonominės zonos dalis.
Bagdadas teigia, kad teisė administruoti šias teritorijas priklauso jam, bet kurdai tvirtina, kad jos yra jų autonominės zonos dalis. Dalis šių teritorijų gyventojų dalyvavo referendume.
Irake aštrėjanti retorika didino įtampą, kurdams laukiant eilėse prie balsavimo apylinkių.
Kurdistano regiono prezidentas Masoudas Barzani ir Irako premjeras Haideras al Abadi prieš pirmadienio balsavimą abu grasino panaudoti jėgą.
Prieš atiduodamas savo balsą M.Barzani truputį sušvelnino retoriką. Sekmadienį jis per spaudos konferenciją sakė tikįs, kad plebiscitas vyks taikiai, bet pripažino, kad kelias į nepriklausomybę būtų „rizikingas“.
„Esame pasiruošę už savo nepriklausomybę sumokėti bet kokią kainą“, – sakė Irako kurdų lyderis.
H.al Abadi savo ruožtu balsavimo išvakarėse pareiškė, kad referendumas „kelia grėsmę Irakui“ ir „yra pavojingas regionui“.
„Imsimės priemonių šalies vienybei apginti ir visiems irakiečiams apsaugoti“, – perspėjo premjeras, kalbėdamas per televiziją iš Bagdado.
Jungtinės Valstijos ir Jungtinės Tautos taip pat nepritarė šiam balsavimui. Anot jų, toks žingsnis yra vienašališkas ir potencialiai destabilizuojantis.
Jungtinės Valstijos ir Jungtinės Tautos taip pat nepritarė šiam balsavimui.
JAV Valstybės departamento atstovė Heather Nauert sakė, kad Vašingtonas nekeis savo „istorinių ryšių“ su Irako kurdais, bet perspėjo, kad šis referendumas apsunkins Irako kurdiškojo regiono padėtį.
Pasak jos, „Islamo valstybė“ ir kitos ekstremistų grupuotės tikisi „išnaudoti nestabilumą ir nesantaiką“.
JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso pranešimuose reiškiamas apgailestavimas, kad šis balsavimas vis dėlto buvo surengtas, ir sakoma, kad Irako federalinės vyriausybės ir kurdiškojo regiono nesutarimai turėtų būti sprendžiami dialogu.
„Irako padalijimas“
Nepriklausomos valstybės pažadas jau seniai yra viena pagrindinių Irako kurdų politikos temų. Kai kolonijinės galybės po Pirmojo pasaulinio karo nubraižė Viduriniųjų Rytų žemėlapį, kurdų gyvenamos teritorijos buvo padalytos tarp Turkijos, Irano, Sirijos ir Irako.
Ginčijamame Kirkuko mieste daugelis balsuotojų akivaizdžiai palaikė nepriklausomybės viziją.
„Jaučiuosi nuostabiai ir esu laiminga. Jaučiu, kad būsime laisvi, – sakė savo balsą atidavusi kurdė Suad Pirot. – Niekas mūsų nevaldys. Būsime nepriklausomi.“
Šiame naftos turtingo šiaurinio regiono pagrindiniame mieste gyvena didelės kurdų, arabų, turkmėnų ir krikščionių bendruomenės, o prieš balsavimą jame kelias dienas kildavo nedidelių susirėmimų. Pirmadienio vakarą Kirkuke buvo paskelbta komendanto valanda, siekiant išvengti tolesnio smurto.
Bagdado gyventojai griežtai kritikavo referendumą ir sakė, kad jis padidins tarpkonfesinę įtampą bei sukurs „Izraelį Irake“.
R.T.Erdoganas pareiškė, kad Turkija referendumo nepripažins ir kad jo rezultatai bus „niekiniai“.
„Tai Irako padalijimas“, – skundėsi žurnalistas Raadas Mohammadas. Kitas Bagdado gyventojas, Ali al Rubayah, teigė, kad šis balsavimas yra „juoda diena kurdų istorijoje“.
Teisininkas Tariqas al Zubaydi sakė, kad referendumas yra netinkamas žingsnis „tęsiantis terorizmo ir „Islamo valstybės“ grėsmei“.
„Šalis išgyvena sunkų laikotarpį. Dėl to reikia sutelkti mūsų pastangas, – aiškino jis. – Vieninga šalis yra geriau visiems.“
R.T.Erdoganas pareiškė, kad Turkija referendumo nepripažins ir kad jo rezultatai bus „niekiniai“.
Turkijos lyderis taip pat užsiminė, kad jo šalis gali sustabdyti naftos tiekimą vamzdynu iš Šiaurės Irako, gyvybiškai svarbiu prieigos prie jūros neturinčiam kurdų regionui, siekiančiam išbristi iš gilios ekonominės krizės.
Ankara ragino tarptautinę bendriją, ypač savo regiono šalis, nepripažinti šio plebiscito, o Irako kurdų lyderius – atsisakyti „utopinių tikslų“ bei kaltino juos sukėlus pavojų taikai ir stabilumui savo šalyje bei visame regione.
„Galime kurią nors naktį staiga pas jus atvykti“, – pažymėjo R.T.Erdoganas ir priminė apie turkų kariuomenės pratybas, vykstančias palei Turkijos sieną su Irako kurdiškuoju regionu.
„Mūsų kariuomenė ten ne šiaip sau“, – perspėjo jis.
