Apie pakeitimus, kurie iki šių metų pabaigos laukia maždaug 2,5 tūkst. karo nuniokotoje šalyje esančių amerikiečių karių misijos, pirmas dar liepą pranešė JAV prezidentas Joe Bidenas, priimdamas Irako premjerą Mustafą al Kadhemi.
Irakiečių vyriausybė yra spaudžiama įtakingų proiranietiškų politinių jėgų, turinčių ginkluotus sparnus ir primygtinai reikalaujančių, kad visi JAV kariai paliktų šalį.
„Oficialiai skelbiame apie koalicijos pajėgų kovinės misijos pabaigą“, – tviteryje parašė Q.al Aaraji.
„Santykiai su tarptautine koalicija tęsiami [irakiečių pajėgų] mokymo, konsultavimo ir pajėgumų stiprinimo srityse“, – pridūrė jis.
Tokius pareiškimus Q.al Aaraji padarė po po koalicijos ir Irako saugumo pajėgų Jungtinių operacijų vadų susitikimo.
Faktiškai Irake liks dislokuoti maždaug 2,5 tūkst. JAV ir dar tūkstantis kitų koalicijos karių. Nuo 2020 metų vidurio jie atlieka patarėjų ir instruktorių vaidmenį.
2014 metais IS buvo įkūrusi vadinamąjį kalifatą Sirijos ir Irako teritorijose.
Grupuotė buvo įveikta Irake 2017-aisiais po virtinės irakiečių pajėgų puolimų. Jas rėmė koalicija iš daugiau kaip 80 šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir kelias arabų valstybes.
Nors tų metų gruodį Bagdadas paskelbė pergalę prieš IS džihadistus, jų likučiai tebevykdo išpuolius prieš saugumo pajėgas ir civilius gyventojus. Pastarosiomis savaitėmis ekstremistai nužudė kelis kurdų kovotojus Irako šiaurėje.
Pokyčiai komunikacijoje
Teheraną palaikanti įtakinga politinė jėga „Hashed al Shaabi“ – buvusi Irako sukarintų grupuočių koalicija, dabar integruota į reguliariąsias pajėgas – ypač aštriai reaguoja į amerikiečių karių dislokavimą.
Socialiniuose tinkluose proiranietiškoms jėgoms artimos grupuotės skelbia grasinimus ir primena Vašingtonui apie gruodžio 31 dieną nustatytą galutinį terminą, iki kurio JAV turi išvesti visą kontingentą.
Pastaraisiais mėnesiais amerikiečių kariai ir objektai Irake tapo dešimčių raketų ir dronų atakų taikiniais. Jungtinės Valstijos dėl šių išpuolių sistemingai kaltina proiranietiškas grupuotes, nors atsakomybės už juos jos neprisiima.
Vašingtonas neketina palikti Irako savo nesutaikomo priešo Teherano, su kuriuo yra įsitraukęs į konfrontaciją dėl Irano branduolinės programos, įtakai.
Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Newlines Institute“ ekspertas Nicholas Heras mano, kad Jungtinės Valstijos „ir toliau atliks tą patį karinį vaidmenį Irake, kaip ir anksčiau, o pagrindinis pokytis yra komunikacija dėl šio vaidmens“.
„Paprastai tariant, politinė ir saugumo aplinka Irake yra tokia įtempta, kad J.Bideno komanda nori, jog Amerika laikytųsi santūriai ir vengtų krizių, ypač su Iranu“, – sakė jis.
„Baltieji rūmai puikiai supranta, kad jei Jungtinės Valstijos pernelyg smarkiai įsiūbuos valtį Irake, Irano remiamos sukarintos organizacijos užpuls JAV pajėgas, o tai gali sugriauti amerikiečių visuomenės nuomonę dėl pasilikimo branduolinėse derybose su Iranu“, – pridūrė analitikas.
Svarbi JAV strategijos grandis
Irako Vidaus reikalų ministerijos atstovas generolas Saadas Maanas spaudos konferencijoje ketvirtadienį taip pat sakė, kad „koalicija iki metų pabaigos bus visiškai užbaigusi perėjimą prie nekovinės misijos“.
Jis citavo koalicijos vado, generolo majoro Johno W.Brennano jaunesniojo, žodžius, pasakytus per jų susitikimą.
Dauguma koalicijoje tarnaujančių JAV karių, pasiųstų į Iraką 2014 metais, buvo išvesti ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo sprendimu.
Tačiau Bagdadas tebėra svarbi grandis Vašingtono strategijoje, ypač kalbant apie vykdomas operacijas prieš džihadistus kaimyninėje Sirijoje.
Šių metų pradžioje paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje teigiama, kad Irake ir Sirijoje tebeveikia apie 10 tūkst. IS kovotojų, tęsiančių sukilimą apibus sienos.
Koalicija tvirtina, kad turi kontingentą Irake vyriausybės kvietimu, o jos kariai šiuo metu dislokuoti trijose irakiečių bazėse, kurias valdo vietos pajėgos.
Pastaraisiais mėnesiais koalicija skelbė apie daugybę pakeitimų savo misijoje.
Lapkritį išplatintame pranešime spaudai nurodoma, kad iš Irako išvyko daugiau kaip 2 100 sunkvežimių su karine įranga.
