Šiomis dienomis pasirodę Irano pranešimai apie pradėtą urano sodrinimą naujame, gerai apsaugotame požeminiame objekte – centrifugose Forde, netoli šventojo Komo miesto – patvirtino faktą, jog nepaisydama jai jau taikomų ir gresiančių naujų sankcijų bei tarptautinės bendruomenės nepasitenkinimo, Teherano valdžia pasiryžusi ir toliau vystyti savo branduolinę programą, kuri yra esminė nesutarimų ir galimo karinio konflikto priežastis.
Kalbų apie potencialius karinius veiksmus iki šiol būta įvairių: svarstyti galimi Izraelio ar Jungtinių Valstijų oro išpuoliai prieš branduolinius Irano objektus, taip pat – rimto jūrų laivynų susidūrimo Persijos įlankoje, jei Iranas nuspręstų uždaryti Ormūzo sąsiaurį, galimybė.
Audringus Irano santykius su Vakarais geriausiai paaiškina dvi aplinkybės – Vakarų siekis Iranui įvesti dar griežtesnes ekonomines sankcijas ir Irano progresas šalies vystomoje branduolinėje programoje. Seniai žinoma tiesa – krizė sustiprėja, kai vienai iš konfliktuojančių pusių imamos svarstyti naujos sankcijos. Taigi šis atvejis – ne išimtis.
JAV Džordžtauno universiteto ekspertas Paulas Pillaras pateikia savo analogiją. Įtampą tarp Irano ir JAV jis palygina su „spirale, kurioje kiekvienas naujas incidentas skatina priešiškumą, o pastarasis savo ruožtu išprovokuoja dar daugiau nedraugiškų kitos pusės veiksmų“.
„Tai klasikinis atvejis, kai priešiškumas gimdo dar didesnį priešiškumą“, – BBC žurnalistui aiškino ekspertas.
Kiekvienas naujas incidentas skatina priešiškumą, o pastarasis savo ruožtu provokuoja dar daugiau nedraugiškų kitos pusės veiksmų.
JAV šiuo metu siekia, kad Irano centriniam bankui būtų paskelbtos naujos sankcijos, tuo tarpu Europos Sąjunga tariasi dėl didelių apribojimų Irano naftos importui. Vašingtonas taip pat bando įtikinti svarbiausius Irano klientus Tolimuosiuose Rytuose apriboti savo bendradarbiavimą su Teheranu.
Kinija į tokius JAV raginimus greičiausiai neatsilieps, tačiau labai tikėtina, kad prie Vakarų valstybių pastangų pažaboti branduolines Teherano ambicijas prisijungs Japonija ir Pietų Korėja. Vis daugėjant ženklų, kad Irano ekonomika pradeda jausti jai taikomų sankcijų pasekmes, nebestebina, kad įtampa taip pat didėja. Irano grasinimai uždaryti Ormūzo sąsiaurį – akivaizdus siekis įspėti Vakarus, kad naujų sankcijų įvedimas gali turėti įtakos ir Vakarų ekonomikoms.
Kitaip tariant, pasak BBC, Iranas gali įvesti ir savo paties „sankcijas“. P.Pillaro įsitikinimu, esant dabartinėms aplinkybėms, krizės lūžis artimiausiu metu mažai tikėtinas.
„Iranas akivaizdžiai jaučia sankcijų pasekmes, tačiau jos netaps lūžio tašku tol, kol šiai šaliai nebus suteikta erdvės, kurioje ji galėtų apsisukti, – įsitikinęs P.Pillaras. – Tuo tarpu galimybės, kaip taikinga Irano branduolinė programa galėtų tęstis esant pakankamiems saugikliams, taip ir lieka neišanalizuotos.“
Irano lyderiai greičiausiai tiki, kad tikrasis Vakarų ir ypači Jungtinių Valstijų tikslas yra Teherano režimo pokytis, o ne susitarimas, mano P.Pillaras. Jo nuomone, Vakarų šalys iraniečiams suteikė pernelyg mažai priežasčių manyti kitaip.
Tikimybė, kad JAV ir Iranas tam tikru momentu galiausiai pratrūks, vis didesnė.
Šiandien prie minėtų dviejų aplinkybių prisideda ir dar viena – artėjantys JAV prezidento rinkimai. Įsibėgėjusiuose respublikonų partijos kandidato į šalies prezidento postą rinkimuose nustebino tai, taip dažnai savo kalbose kandidatai minėjo Iraną.
„JAV prezidento rinkimų kampanija yra ypatinga aplinkybė, prisidedanti prie įtampos su Iranu stiprinimo, – tikina P.Pillaras. – Kadangi daugiau rimto pagrindo kritikuoti prezidento Baracko Obamos užsienio politikos nėra, visi respublikonų partijos kandidatai, išskyrus Roną Paulą, vienas kitą aplenkti siekia karingais pareiškimais apie Iraną. Teheranas šią retoriką interpretuos kaip dar vieną rodymą, kad Jungtinės Valstijos yra nenumaldomai priešiškos ir kad galimybės susitarti su šia šalimi minimalios.“
Faktas, kad ši įtampa, kaip tiesioginė B.Obamos administracijos siūlomų naujų sankcijų pasekmė, didėja šalį vis dar valdant būtent jam, yra gana gluminantis dalykas. Ypač prisimenant miglotas B.Obamos mintis apie atsivėrimą Teheranui, nuskambėjusias pirmuosiuose dabartinio JAV lyderio pranešimuose. Pastarieji tikriausiai jau seniai pamiršti.
Negana to, B.Obamos administracija nedelsė įspėti Irano, kad norėdamas išlaikyti Ormūzo sąsiaurį atidarytą, JAV karinis jūrų laivynas gali imtis veiksmų.
B.Obama prie karo su Iranu slenksčio priartėjo labiau nei bet kuri ankstesnė JAV administracija. Priešiškumo šiuo metu galima išvengti, tačiau daugelis JAV ekspertų ir politikos apžvalgininkų vieningai sutaria: pesimizmo vis daugėja. Tad tikimybė, kad JAV ir Iranas tam tikru momentu galiausiai pratrūks, vis didesnė.
