Pranešimas paskelbtas pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame užfiksuota, kaip Irano komandosai perima laivo kontrolę strateginę reikšmę turinčiame Hormūzo sąsiauryje.
Laivo perėmimą pasmerkė Jungtinė Karalystė ir jos sąjungininkės. Šalys ir toliau ragina mažinti įtampą šioje svarbioje vandens arterijoje.
Britų užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas pareiškė, kad Britanijos atsakas „bus apgalvotas, bet tvirtas“. Šeštadienį socialiniame tinkle „Twitter“ jis parašė, kad jau kalbėjosi su Irano užsienio reikalų ministru. J.Huntas išreiškė savo didžiulį nusivylimą dėl to, jog Irano diplomatijos vadovas jį patikino, kad Iranas nori deeskaluoti situaciją, tačiau „elgėsi priešingai“.
Vėliau šeštadienį po skubaus Britanijos vyriausybės posėdžio J.Huntas žurnalistams sakė, kad „visiškai nepriimtinas“ po Britanijos vėliava plaukiojančios laivo „Stena Impero“ perėmimas „kelia labai rimtų klausimų dėl Britanijos laivybos ir tarptautinės laivybos saugumo“ Hormūzo sąsiauryje.
Laisvas judėjimas Hormūzo sąsiauriu yra itin svarbu tarptautiniu požiūriu, nes penktadalis viso pasaulinio naftos eksporto keliauja šiuo keliu iš eksportuotojų Artimuosiuose Rytuose į visas pasaulio šalis. Šis siaura vandens arterija yra tarp Irano ir Omano.
Irano revoliucijos gvardijos kariai laivą „Stena Impero“ perėmė vėlų penktadienio vakarą. Laivo savininkė „Stena Bulk“ sakė, kad laivą sustabdė „neidentifikuoti maži laivai ir sraigtasparnis“, kai šis plaukė per Hormūzo sąsiaurį. Laivas buvo perimtas su 23 įgulos nariais, bet tarp jų nėra nė vieno Britanijos piliečio.
Irano Revoliucinės gvardijos išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip keli nedideli Gvardijos laivai apsupa didelį tanklaivį, plaukiantį sąsiauriu. Virš jo skrenda karinis sraigtasparnis, o iš jo keli juodai apsivilkę vyrai virvėmis leidžiasi ant laivo.
Aukštos kokybės vaizdo įrašas buvo nufilmuotas mažiausiai dviem kameromis: viena iš nedidelio greitaeigio laivo, o kita – iš sraigtasparnio.
Garso įrašas rodo, kad JK laivyno karininkas mėgino neleisti Iranui perimti tanklaivio
Sekmadienį paskelbtame garso įraše girdėti, kaip britų laivyno karininkas sako, jog su Didžiosios Britanijos vėliava plaukiančio tanklaivio judėjimas per Hormūzo sąsiaurį pagal tarptautinę teisę negali būti blokuojamas, kai Irano laivyno laivai perspėja tanklaivį keisti kursą.
Garso įrašą paskelbė jūrininkystės saugumo rizikos vertinimo kompanija „Dryad Global“. Jis rodo, kad Britanijos laivynas penktadienį negalėjo sutrukdyti Irano revoliucinei gvardijai perimti laivą.
Garso įraše girdėti, kaip Irano pareigūnas nurodo tanklaiviui „Stena Impero“ keisti kursą: „Pakluskite ir būsite saugūs“.
„Nedelsdami keiskite kursą 360 laipsnių, baigiau“, – nurodė pareigūnas ir pareiškė, kad laivą norima sustabdyti dėl saugumo priežasčių.
Hormūzo sąsiauryje patruliuojančio Britanijos karališkojo laivyno minininko „Montrose“ pareigūnas tanklaiviui „Stena Impero“ nurodo, kad jam turi būti leista plaukti sąsiauriu.
„Sere, kartoju, kad plaukiate tranzitu per pripažintą tarptautinį sąsiaurį ir pagal tarptautinę teisę negali būti trukdoma plaukti“, – nurodė britų karininkas.
Vėliau vienam Irano patruliniam laivui jis pasakė: „Prašau patvirtinti, kad neketinate pažeisti tarptautinės teisės ir neteisėtai mėginti įlipti į „MV Stena“.“
Iranas kalba apie susidūrimą su žvejais
Irano pareigūnai teigia, kad britų tanklaivis buvo sulaikytas reaguojant į Britanijos vaidmenį dviem savaitėmis anksčiau sulaikant Irano tanklaivį.
Iranas sekmadienį pareiškė, kad sulaikyto Britanijos tanklaivio, kurį jis atsisako paleisti, likimas priklausys nuo laivo įgulos bendradarbiavimo atliekant tyrimą.
Iranas teigia, kad tanklaivis neva atsitrenkęs į žvejybinį laivą nereagavo į pagalbos prašymą ir išjungė savo atsakiklį.
Laivo įgulą sudaro 18 indų, įskaitant kapitoną, taip pat trys rusai, latvis ir filipinietis.
„Visi jie yra visiškai sveiki ir yra laive, o laivas yra išmetęs inkarą saugioje vietoje, – sakė Hormozgano provincijos uostų ir jūrininkystės tarnybos generalinis direktorius Allah-Moradas Afifipooras. – Esame pasirengę patenkinti jų poreikius. Tačiau turime atlikti tyrimą dėl šio laivo.“
„Tyrimas priklausys nuo laivo įgulos narių bendradarbiavimo, o taip pat nuo mūsų galimybės gauti įrodymų, reikalingų ištirti šį reikalą, – sakė jis. – Dievui leidus, mes pasistengsime surinkti visą informaciją kaip galima greičiau.“
J.Huntas pareiškė, kad laivo perėmimas yra nerimą keliantis ženklas, kad Iranas gali rinktis pavojingą ir destabilizuojantį kelią. Jis taip pat gynė sprendimą prieš dvi savaites perimti Irano supertanklaivį ir vadino šį sprendimą „teisėtu“, nes laivas, kaip įtarta, pažeidė Europos Sąjungos sankcijas dėl naftos tiekimo Sirijai.
„[Irano pareigūnai] tai laiko situacija „akis už akį“, po to, kai Gibraltare buvo sulaikytas tanklaivis „Grace 1“. Tai negalėtų būti didesnė netiesa", – sakė J.Huntas.
Tačiau Iranas yra kitokios nuomonės. Šalies užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas socialiniame tinkle „Twitter“ Irano tanklaivio sulaikymą liepos 4 dieną pavadino piratavimu.
Politikas ir buvęs Gvardijos vadas generolas majoras Mohsenas Rezai tviteryje taip pat pareiškė, kad Iranas nesiekia konflikto, „tačiau tikrai netruks imtis atsakomųjų veiksmų“.
Pusiau oficiali naujienų agentūra „Fars“ taip pat citavo Irano sergėtojų tarybos atstovą Abbasą Ali Kadkhodaei nurodžius, kad britų laivo perėmimas yra teisėtas „atsakomasis veiksmas“. Ši taryba retai komentuoja valstybės reikalus, tačiau kai tai daro, paprastai jos pozicija atspindi aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei poziciją. Taryba glaudžiai bendradarbiauja su A.Khamenei, kuris taria paskutinį žodį dėl visų valstybės reikalų.
Irano sprendimą pasmerkė Europos šalys, pasirašiusios Irano ir pasaulio galingųjų susitarimą dėl Teherano branduolinės programos. Vokietija ir Prancūzija paragino Iraną nedelsiant paleisti laivą ir jo įgulą. Berlynas pareiškė, kad laivo perėmimas kenkia visoms pastangoms rasti išeitį iš dabartinės krizės.
Europai sunkiai sekasi suvaldyti įtampą, kurią sukėlė Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pasitraukti iš susitarimo, kuriuo Iranui buvo panaikintos sankcijos mainais į branduolinės programos apribojimą.
Vėliau D.Trumpas vėl įvedė sankcijas Iranui, taip pat ir susijusias su naftos eksportu. Iranas savo ruožtu neseniai padidino urano sodrinimo mastą.
Britanija, viena iš likusių susitarimo šalių, suvaidino svarbų vaidmenį auganti įtampai tarp Jungtinių Valstijų ir Irano nuo tada, kai prie Gibraltaro krantų karališkosios jūrų pajėgos perėmė Irano tanklaivį. Iš pradžių pareigūnai teigė, kad Irano tanklaivis liepos 4 dieną buvo perimtas nurodžius Jungtinėms Valstijoms.
Britanija jau pareiškė, kad paleis laivą, kuris plukdė daugiau nei 2 mln. barelių naftos, jeigu Iranas pateiks įrodymų, kad nepažeidė ES sankcijų. Tačiau Gibraltaro teismas penktadienį pratęsė po Panamos vėliava plaukiojančio laivo „Grace 1“ sulaikymą.
Sulaikyto britų tanklaivio savininkė nurodo, kad tarp jo įgulos narių yra indų, filipiniečių, rusų ir latvis. Irano pareigūnai nurodo, kad įgula lieka laive.
Britanijos gynybos sekretorė Penny Mordaunt kanalui „Sky News“ pareiškė, kad laivo perėmimas yra Irano „priešiškas veiksmas“. Jos teigimu, į Hormūzo sąsiaurį laivybai apsaugoti pasiųstas nedidelis Britanijos karališkojo laivyno minininkas buvo už maždaug valandos kelio nuo tos vietos, kur iraniečiai perėmė tanklaivio kontrolę.
Tas pats minininkas anksčiau neleido Irano laivams blokuoti kelio Britanijos komerciniam laivui, kurį laivynas lydėjo per Hormūzo sąsiaurį.
Nuogąstaujama, kad kiekvienas naujas manevras, nesusikalbėjimas ar netinkamas bet kurios šalies veiksmas gali privesti prie karo. Birželį Iranas šiame sąsiauryje numušė amerikiečių bepilotę skraidyklę, ir JAV prezidentas D.Trumpas tik per plauką neįsakė vykdyti antskrydžius prieš Irano taikinius.
Pastarosiomis savaitėmis Jungtinės Valstijos padidino savo karinio buvimo mastą Persijos įlankos regione. Amerika taip pat ketina į Irano priešininke laikomą Saudo Arabiją papildomai atsiųsti daugiau nei 500 karių, taip pat lėktuvų ir oro gynybos raketų.
Tai bus pirmas toks papildomų karių dislokavimas Saudo Arabijoje nuo 2003 metų, kai amerikiečiai pasitraukė iš šios šalies. Karalius Salmanas leido šalyje priimti amerikiečių karių siekiant „didinti jungtinį bendradarbiavimą gynybos ir regioninio saugumo bei stabilumo užtikrinimo srityje“.
