„Kankinio Ahmadi Roshano branduolinėje gamykloje [Natanze] vyksta urano sodrinimas iki 60 procentų“, – naujienų agentūrai „Tasnim“ sakė Ali Akbaras Salehi.
„Dabar gauname po devynis gramus per valandą“, – vėliau per valstybinę televiziją sakė A.A.Salehi.
Iranas šią savaitę paskelbė, kad reaguodamas į sekmadienio išpuolį Natanzo branduoliniame objekte, dėl kurio kaltina nesutaikomą priešininką Izraelį, padidins urano sodrinimą iki 60 procentų.
Po šio sprendimo Iranas priartėja prie sodrinimo iki 90 proc. ribos, reiškiančios karinio panaudojimo galimybes, ir sutrumpina laiką, per kurį galėtų pasigaminti atominę bombą. Vis dėlto Teheranas tvirtina, kad tokio tikslo neturi.
Pagal Irano ir didžiųjų pasaulio valstybių 2015 metų susitarimą dėl Teherano branduolinės programos apribojimo mainais į sankcijų sušvelninimą Teheranas turi urano sodrinimą apriboti 3,67 proc., bet sausį šią ribą vienašališkai padidino iki 20 procentų.
Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamas susitarimas pakibo ant plauko, kai 2018 metais iš jo pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.
Šią savaitę Vienoje buvo atnaujintos derybos dėl JAV sugrįžimo į JCPOA.
Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija – JCPOA dalyvaujančios Europos šalys – išreiškė „didelį susirūpinimą“ naujausiu Irano sprendimu.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani trečiadienį pabandė išsklaidyti Vakarų nerimą dėl Teherano sprendimo pradėti urano sodrinimą iki 60 proc. pareikšdamas, kad šiitiškos respublikos branduolinė programa yra „taikaus pobūdžio“.
