Galingųjų šalių grupė „P5 plius 1“, kurią sudaro JAV, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, pastarąsias 17 dienų stengėsi užsitikrinti susitarimą, kuris užbaigtų 13 metų trukusią priešpriešą su Iranu dėl jo branduolinės programos.
Prognozuojama, kad ta sutartis smarkiai apkarpys Irano branduolinę programą ir nustatys griežtą Jungtinių Tautų inspekcijų režimą, siekiant užtikrinti, kad bet kokios šiitiškos respublikos pastangos pasigaminti branduolinių ginklų taptų praktiškai neįmanomos ir lengvai aptinkamos.
Mainais būtų palaipsniui atšaukiamos JT ir Vakarų šalių sankcijos, slopinančios Irano naftos eksportą ir 78 mln. gyventojų turinčios šalies ekonomiką.
Diplomatinės pastangos prasidėjo 2013 metais, kai į valdžią Irane atėjo prezidentas Hassanas Rouhani. Tų metų lapkritį buvo suderinta laikinoji sutartis, bet pernai buvo praleisti du galutiniai terminai, iki kurių ketinta pasirašyti ilgalaikę sutartį.
Vienas aukšto rango diplomatas nurodė, kad susitarime numatytas Vašingtono ir Teherano pasiektas kompromisas, leisiantis Jungtinių Tautų inspektoriams reikalauti leidimų apsilankyti Irano kariniuose objektuose – tai būtų dalis jų stebėjimo misijos pareigų.
Tačiau prieiga prie bet kurio objekto nebūtinai bus suteikta, o jei toks leidimas ir bus duotas, inspektorių apsilankymas gali būti atidėtas – ši sąlyga neabejotinai bus aršiai kritikuojama susitarimo priešininkų kaip suteikianti Teheranui laiko paslėpti bet kokius prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo pėdsakus.
Pagal susitarimą, Teheranas turės teisę užginčyti JT inspektorių prašymą, o galutinį sprendimą turės priimti arbitražo komisija, kurią sudarys Iranas ir šešios derybas su vedusios galingosios šalys.
Derybos įsibėgėjo nuo balandžio mėnesio
Balandį derybų šalys pasiekė didelį proveržį, susitarusios dėl galutinės sutarties gairių ir tikėjosi ją užbaigti derinti iki birželio 30 dienos, bet galutinis terminas buvo dar dukart atidėtas.
Nuo balandžio daug teisinių ir techninių ekspertų dėjo dideles pastangas, derindami itin sudėtingą ir techninių detalių gausią sutartį, kad ji būtų veiksminga.
Vėliau derybos įstrigo dėl sankcijų švelninimo tikslaus kalendoriaus ir Irano noro, kad būtų atšauktas jam Jungtinių Tautų paskelbtas įprastinės ginkluotės embargas.
Baltieji rūmai pirmadienį sakė, kad derybų maratone Vienoje pasiekta tikra pažanga. „Tačiau išlieka kai kurių ginčijamų klausimų, kurie lieka neišspręsti“, – Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas sakė žurnalistams Vašingtone.
Pasak jo, JAV ir jų partneriai nenori skubinti baigti ilgai besitęsiančių derybų.
„Paprastai sudėtingiausi klausimai būna tie, kurie nukeliami pačiam galui, – štai kodėl prezidentas neketina pasiduoti pastangoms viską greitai prasukti pabaigoje“, – pažymėjo J.Earnestas.
