Iranas: Jungtinės Valstijos negali „tikėtis išlikti saugios“

Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas pirmadienį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos „negali tikėtis išlikti saugios“, kai, anot jo, pradėjo ekonominį karą prieš Teheraną.
Mohammadas Javadas Zarifas
Mohammadas Javadas Zarifas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Irano diplomatinis vadovas pažėrė virtinę grasinimų į Teheraną atvykus Vokietijos užsienio reikalų ministrui, Persijos įlankos regione toliau didėjant įtampai. Ši krizė išsivystė JAV prezidentui Donaldui Trumpui pernai gegužę priėmus sprendimą išvesti Ameriką iš 2015 metų daugiašalės sutarties dėl Irano branduolinės programos. D. Trumpas taip pat grąžino griežtas sankcijas šiitiškai respublikai, nukreiptas prieš jos naftos sektorių.

„Ponas Trumpas pats paskelbė, kad JAV pradėjo ekonominį karą prieš Iraną, – pažymėjo M.J.Zarifas. – Vienintelis sprendinys sumažinti įtampą šiame regione – sustabdyti šį ekonominį karą.“

M.J.Zarifas taip pat perspėjo: „Kad ir kas pradeda karą su mumis, nebus tas, kas jį pabaigs.“

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas savo ruožtu tvirtino, kad jo šalis ir kitos Europos valstybės nori rasti būdą išsaugoti branduolinį susitarimą, kuriuo Iranas įsipareigojo apriboti savo vykdomą urano sodrinimą mainais į ekonominių sankcijų sušvelninimą.

Kita vertus, Europa iki šiol dar nėra pasiūliusi Iranui būdo apeiti naujai įvestas JAV sankcijas. Tuo tarpu Iranas yra paskelbęs, kad Europa iki liepos 7-osios privalo rasti būdą, kaip išgelbėti byrančią sutartį.

Teheranas perspėjo, kad priešingu atvejus atnaujins urano sodrinimą iki aukštesnio lygio.

Griežtesnė retorika

Nors M.J.Zarifas pabrėžtinai paspaudė H. Maasui ranką prieš televizijos kameras, jo griežti pareiškimai labai skyrėsi nuo ankstesnės šio Jungtinėse Valstijose išsilavinimą įgijusio diplomato retorikos, padėjusios užtikrinti branduolinį susitarimą, kai į valdžią Irane atėjo gana nuosaikių pažiūrų prezidentas Hassanas Rouhani.

M.J.Zarifo aštrus tonas tikriausiai susijęs su didėjančiu Irano nusivylimu dėl Europos, taip pat Amerikos griežtinamomis sankcijomis jo šaliai. Smarkiai nusmukus Irano valiutos kursui žmonių santaupos nuvertėjo, taip pat smarkiai pabrango beveik visos prekės.

Europos šalys pažadėjo sukurti mechanizmą INSTEX, turintį leisti Iranui toliau prekiauti mainais už humanitarines prekes, nepaisant Amerikos sankcijų. Vis dėlto ši programa kol kas neįsibėgėjo, ir Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas į tai atkreipė dėmesį prieš M.J.Zarifo ir H.Maaso spaudos konferenciją.

„Nedėjom daug vilčių į INSTEX, – Irano valstybinė televizija citavo URM atstovą Abbasą Mousavi. – Jeigu INSTEX būtų galėjęs mums padėti, tai jau būtų padaryta.“

D.Trumpas kaip vieną iš priežasčių trauktis iš vadinamojo Bendrojo išsamių veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) nurodė, kad šis susitarimas neriboja Irano balistinių raketų programos. Be to, Amerikos pareigūnai sako, kad 2015 metų sutartis niekaip netrikdo, anot jų, Teherano žalingos įtakos Vidurio Rytuose.

Kai sutartis 2015 metais buvo pasirašyta, ji buvo vadinama pagrindu tolesnėms deryboms su Iranu, kurio islamistinės vyriausybės santykiai su JAV buvo įtempti nuo 1979 metų, kai buvo užgrobta JAV ambasada Teherane ir kilo didelė įkaitų krizė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas Londone
AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas Londone

Kai kurie JAV administracijos pareigūnai, ypač nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas, anksčiau rėmė siūlymus nuversti Irano vyriausybę. Tačiau D.Trumpas pabrėžė norįs derėtis su Iraną valdančiu šiitų režimu.

Trečiadienį į Teheraną atvyks Japonijos premjeras Shinzo Abe, pasisiūlęs tarpininkauti Irano deryboms su D Trumpu.

Japonija anksčiau pirkdavo iranietišką naftą, bet dabar liovėsi tai daryti dėl Amerikos sankcijų. Vis dėlto nafta iš Vidurio Rytų išlieka gyvybiškai svarbi Tokijui, o neseniai Irano paskelbti grasinimai blokuoti Hormūzo sąsiaurį, per kurį gabenama trečdalis pasaulyje laivais pergabenamos naftos, smarkiai padidino japonų susirūpinimą.

Pusiau valstybinė naujienų agentūra „Tasnim“ citavo Irano branduolinės energetikos departamento vadovo pavaduotoją Ali Asgharą Zareaną (Ali Asgarą Zareaną), sakiusį, kad požeminiame Fordo urano sodrinimo komplekse centrifugų skaičius buvo padidintas iki 1 044.

Pareigūnas pridūrė kad iki 2015 metų branduolinės sutarties Fordo komplekse buvo 720 centrifugų uranui sodrinti. Vis dėlto A.A.Zareanas nenurodė, kokio modelio centrifugos ten sumontuotos, todėl neaišku, koks jų našumas.

Irano atominės energetikos organizacijos vadovas Ali Akbaras Salehi praeitą mėnesį sakė, kad Netanzo urano sodrinimo įmonėje pradėta montuoti 20 centrifugų IR-6. Irano pareigūnai teigia, kad šio modelio centrifugos veikia 10 kartų sparčiau negu ankstesnės – IR-1.

Gegužės pabaigoje Jungtinių Tautų branduolinių programų priežiūros organizacija nurodė, kad „iki 33“ pažangesnių centrifugų jau yra sumontuotos ir kad „vyksta techninės discusijos dėl centrifugų IR-6“.

Pagal branduolinės sutarties sąlygas, praėjus 8,5 metų nuo susitarimo įsigaliojimo Iranas galės vykdyti bandymus su ne daugiau kaip 30 IR-6 centrifugų. Tačiau šia sutartimi nėra aiškiai nustatyti apribojimai iki minimo laikotarpio pabaigos 2023 metais.

Centrifugose uranas sodrinamas dideliu greičiu sukant urano heksafluorido dujas – tokiu būdu skirtingi urano izotopai, pasižymintys šiek tiek skirtingu atominiu svoriu, susikaupia skirtinguose lygiuose. Pagal branduolinę sutartį Iranas turi teisę naudoti 5 060 senesnio modelio centrifugų IR-1.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų