„Šiandien pradėta skaičiuoti laiką, po kurio bus viršytos 300 kg prisodrinto urano atsargos. Po 10 dienų... mes šį limitą viršysime“, – per tiesiogiai transliuotą spaudos konferenciją sakė Irano atominės energijos organizacijos atstovas Behrouzas Kamalvandi.
Toks sprendimas „bus grindžiamas (daugiašalio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos) 26-uoju ir 36-uoju straipsniais ir bus atšauktas, kai tik kitos šalys pradės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus“, pridūrė jis, kalbėdamas Arako atominėje elektrinėje, esančioje į pietvakarius nuo Irano sostinės.
Gegužės 8 dieną Irano prezidentas Hassanas Rouhani paskelbė, kad Teheranas nebepaisys 2015 metų branduoliniame susitarime numatytų apribojimų prisodrinto sodrinto urano ir sunkiojo vandens atsargoms.
Pasak jo, šis žingsnis yra atsakas į JAV pernai priimtą sprendimą vienašališkai pasitraukti iš vadinamojo Bendrojo išsamių veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) ir grąžinti Teheranui griežtas sankcijas.
Iranas grasina iki birželio 8 dienų imtis naujų veiksmų, nebent likusios sutarties dalyvės – Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija ir Vokietija – padėtų Teheranui apeiti Vašingtono sankcijas ir leistų jam prekiauti savo nafta.
Pagal JCPOA sutartį, Iranas mainais į tarptautinių sankcijų sušvelninimą pažadėjo kelerius metus mažinti savo branduolinius pajėgumus ir įsileisti į šalį tarptautinius inspektorius, kad šie galėtų iš vidaus stebėti branduolinę veiklą.
Be to, buvo sutarta, kad bus ribojamas Irano turimų urano sodrinimo centrifugų skaičius. Šiitiškai respublikai buvo leista sodrinti uraną iki ne didesnio 3,67 proc. lygio. Šis lygis yra daug mažesnis negu branduoliniams užtaisams tinkamos medžiagos – jiems reikia daugiau kaip iki 90 proc. prisodrinto urano.
Remiantis susitarimu, Teheranas taip pat raginamas eksportuoti prisodrinto urano ir sunkiojo vandens perteklių, kad šalies atsargos neviršytų nustatytų gamybos apribojimų. Tačiau dėl JAV neseniai įvestų baudžiamųjų priemonių toks eksportas iš esmės tapo neįmanomu.