Vienas iš galimų jų pasirinkimų bus reformistas Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas), kuris mes iššūkį likusiems trims konservatyviesiems kandidatams, iš rinkimų pasitraukus 53-ejų Amirhosseinui Ghazizadehui Hashemiui (Amirhoseinui Gazizadehui Hašemiui) bei Teherano merui Alirezai Zakani (Alirezai Zakaniui).
Jie siekia, kad griežtosios linijos šalininkai galėtų susiburti aplink vieną kandidatą ir pakeistų žuvusį prezidentą.
Rinkimai turėjo įvykti 2025 metais, tačiau per sraigtasparnio katastrofą gegužę žuvus ultrakonservatyviam prezidentui Ebrahimui Raisi (Ebrahimui Raisiui), jie įvyks šį penktadienį.
Jei nė vienas kandidatas nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, nugalėtojui išaiškinti gali prireikti antro turo.
Pirmalaikiai rinkimai rengiami sudėtingu laikotarpiu. Iranas šiuo metu dorojasi su ekonomine krize, kuri kilo dėl paskelbtų tarptautinių sankcijų. Taip pat Gazos Ruože tebevyksta karas, kur Teherano sąjungininkė „Hamas“ kaunasi prieš Izraelio kariuomenę.
Balandį Iranas paleido daugiau nei 300 raketų ir dronų į Izraelį, atsakydamas į pastarojo oro ataką Damaske, kuri pražudė keletą Irano Revoliucinės gvardijos narių.
Pagrindiniai trys pretendentai į antrąjį pagal svarbumą Irano postą yra konservatyvių pažiūrų parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheris Ghalibafas (Mohamedas Bageris Galibafas), ultrakonservatyvių pažiūrų buvęs derybininkas dėl branduolinės programos Saeedas Jalili (Saidas Džalilis) ir vienintelis reformistas M. Pezeshkianas.
Penketukas rengė santūrias rinkimines kampanijas, įskaitant televizinius debatus, kur jie žadėjo spręsti ekonominius iššūkius ir pateikė įvairių nuomonių dėl santykių su Vakarais.
Ali Vaezas iš Tarptautinės krizių grupės sako, kad naujas prezidentas taip pat turės spręsti gilėjantį „atotrūkį tarp valstybės ir visuomenės“.
„Niekas nepateikė konkretaus plano, kaip jie ketina dorotis su daugeliu šių problemų“, – sakė jis.
„Jokiu būdu nebalsuosiu“
Aukščiausias lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus), kuris šalyje turi didžiausią valdžią, ragino aktyviai dalyvauti rinkimuose.
2021 metų rinkimuose, kuriuose pergalę šventė E. Raisi, iraniečiai vengė eiti balsuoti, kai daugelis reformistų ir nuosaikių kandidatų buvo diskvalifikuoti.
Rinkėjų aktyvumas tą kartą siekė mažiau nei 49 proc. ir buvo mažiausias iki tų rinkimų.
Žmonės yra pasiskirstę į skirtingas stovyklas dėl to, ar balsavimas lems svarbiausių problemų sprendimą.
Viena aktualiausių problemų yra didėjanti infliacija ir rialo kurso smukimas dolerio atžvilgiu.
„Aš jokiu būdu nebalsuosiu“, – sakė Teherane kalbinta Neda, inžinierė, kuri atskleidė tik savo vardą.
„Nesvarbu, kas užims šį postą, nė vienas iš jų nėra palankus tautai. Mano balsas nieko nepaveiks“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
Kita kalbinta moteris sakė, kad ji palaikys reformistą M. Pazeshkianą, kuris „ateina nuo žmonių“ ir galėtų spręsti nedarbo ir skurdo problemas.
Kai kurie iraniečiai mato 69-erių reformistą kaip stokojantį valdymo patirties. Ankstesnį kartą jis aukštesnes pareigas užėmė prieš 20 metų, kada vadovavo Sveikatos ministerijai.
M. Ghalibafas, vienas iš pagrindinių favoritų, yra politikos veteranas ir buvęs Islamo Revoliucinės gvardijos karinių pajėgų narys. Gvardija gina respublikos ideologiją kilusią po 1979 metų revoliucijos.
Aprangos kodo problemos
S. Jalilis, ultrakonservatyvių pažiūrų kandidatas ir buvęs branduolinės programos derybininkas, yra žinomas dėl savo nelanksčios pozicijos dėl Vakarų, tačiau jis, atrodo, susilaukia griežtosios linijos šalininkų paramos.
35-erių mokesčių konsultantas Alirezas Valadkhanis (Alirezas Valadchanis) AFP sakė, kad balsuos už M. B. Ghalibafą, nes jis „vienintelis gali padėti Iranui dabartinėje situacijoje“.
Rinkėjams nerimą kelia tai, ar naujasis prezidentas gali pakeisti prieštaringai vertinamą hidžabo įstatymą moterims, ypač po masinių protestų, kuriuos sukėlė Mahsos Amini mirtis areštinėje 2022 metais.
M. Amini, 22-ejų Irano kurdė, buvo suimta dėl kaltinimų pažeidus hidžabo dėvėjimo taisykles, kurios reikalauja moterims viešumoje šiuo rūbu dengti visą galvą ir kaklą. Aprangos kodas taip pat reikalauja viešumoje vilkėti kuklius rūbus.
Po kilusių protestų moterys dažniau vengia laikytis šio aprangos kodo, tačiau policija pastaraisiais mėnesiais sugriežtino taisyklių nepaisančiųjų kontrolę.
Dauguma kandidatų televiziniuose debatuose buvo atsargūs, sakydami, kad iš esmės nepritaria smurto naudojimui prieš moteris, kurios nedėvi privalomo galvos apdangalo.
„40 metų stengėmės sutvarkyti klausimą dėl hidžabo, bet pabloginome situaciją“, – kampanijos metu sakė M. Pezeshkianas.
Daugeliui moterų idėja pakeisti hidžabo įstatymus neatrodo įgyvendinama.
„Kandidatams sunku įvykdyti savo pažadus“ šiuo klausimu, sakė 31-erių Maryam (Marjam), kuri taip pat nurodė tik savo vardą.
Kita pašnekovė, Neda, sakė: „Hidžabo įstatymas niekada nebus panaikintas, nes tai yra islamo respublika. Nemanau, kad kuris nors prezidentas norėtų pakeisti šį įstatymą.“
