Reguliariai kas tris mėnesius rengiamuose vadinamosios jungtinės susitarimo komisijos susitikimuose pareigūnai iš Irano, Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos, Kinijos ir Europos Sąjungos aptarinėjo 2015 metų istorinės sutarties, vadinamos Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), įgyvendinimą. Pastaruoju metu padidėjo pavojus, kad šis susitarimas žlugs, iš jo praeitais metais pasitraukus JAV ir padidėjus įtampai tarp Vašingtono ir Teherano.
Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Abbasas Araghchi sakė, kad per šį susitikimą pasiekti susitarimai yra „vienas žingsnis į priekį“, bet pridūrė: „Tai vis dar neišpildo Irano lūkesčių.“
Šiitiška respublika artimiausiu metu gali viršyti branduolinių medžiagų atsargų limitus, numatytus pagal JCPOA.
Iranas sako nebesilaikysiantis kai kurių sutarties įpareigojimų dėl griežtų sankcijų, iš naujo įvestų JAV, kai Vašingtonas prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva pernai gegužę vienašališkai pasitraukė iš JCPOA.
Pagal šią istorinę sutartį Iranas įsipareigojo keleriems metams sumažinti savo branduolinius pajėgumus ir įsileisti į šalį tarptautinius inspektorius, turinčius stebėti jo veiklą. Mainais kitos JCPOA narės turėjo sušvelninti Iranui taikomas sankcijas.
Iranas anksčiau sakė, kad 300 kilogramų prisodrinto urano atsargų limitą viršys ketvirtadienį, bet vienas iraniečių pareigūnas tvirtino, kad vėliausi duomenys rodo, jog šalies atsargos tebėra 2,8 kg mažesnės.
Po penktadieninio susitikimo A.Araghchi kalbėjo: „Sprendimas sumažinti mūsų įsipareigojimus jau priimtas Irane, ir tęsime šį procesą, kol bus išpildyti mūsų lūkesčiai.“
„Nemanau, kad šiandien mūsų padaryta pažanga galėtų būti laikoma pakankama sustabdyti mūsų procesui, bet šis sprendimas priklauso ne nuo manęs“, – pridūrė jis ir pabrėžė, kad sprendimą turės priimti aukštesnio rango Irano lyderiai.
Greitai atšaukiamas sprendimas
A.Araghchi sakė, kad kitas JCPOA šalių ministrų lygio susitikimas bus surengtas „labai greitai“, galbūt artimiausiomis savaitėmis.
Iranas yra paskelbęs, kad šalis nebesilaikys ne tik urano ir sunkiojo vandens atsargų kiekiui taikomo apribojimo, bet ir pradės gaminti uraną, prisodrintą labiau negu šiuo metu leidžiama riba – 3,67 procento.
Vis dėlto branduoliniams ginklams tinkamas uranas turi būti prisodrintas maždaug iki 90 procentų.
Kita vertus, vienas anonimu pageidavęs likti Irano pareigūnas ketvirtadienį sakė, kad net ir peržengus abi ribas, šalis galėtų labai greitai – „per pusvalandį“ – grįžti prie įsipareigojimų laikymosi, jeigu tik būtų pasiekta pažanga užtikrinant Irano naftos eksportą, dabar blokuojamą JAV sankcijomis.
A.Araghchi sakė, kad europiečiai per penktadienio susitikimą patvirtino, jog barteriniais mainais pagrįstas sudėtingas mechanizmas INSTEX, turintis sudaryti sąlygas Iranui prekiauti nafta apeinant amerikiečių sankcijas, „dabar jau paleistas veikti, ir pirmosios transakcijos jau apdorojomos“.
Tačiau viceministras pabrėžė, kad Iranui svarbu atgaivinti savo naftos eksportą.
„Kad INSTEX būtų naudingas Iranui, europiečiai turi pirkti naftą iš Irano arba apsvarstyti kredito linijas šiam mechanizmui“, – pabrėžė jis.
„Nulinė politika“
Vienas Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas sakė, kad jo šalis toliau importuos iranietišką nafta, nepaisydama Jungtinių Valstijų pastangų visiškai blokuoti šią prekybą.
„Nepriimame vadinamosios Jungtinių Valstijų nulinės politkos“, – sakė Kinijos URM ginklų kontrolės departamento generalinis direktorius Fu Congas, vadovavęs savo šalies delegacijai Vienoje.
D. Trumpas, griežtas JCPOA oponentas, šeštadienį turėtų Japonijoje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Prognozuojama, kad jiedu dės pastangas sustabdyti besivystantį abiejų šalių prekybos karą.
Anksčiau penktadienį prieš prasidedant forumui Osakoje D.Trumpas taikingiau kalbėjo apie galimybes išspręsti Irano krizę.
„Jie gali neskubėti. Nėra absoliučiai jokio laiko spaudimo“, – tvirtino jis.
