Irano vyriausybės atstovas Ali Rabiei pakartojo, kad Europa iki penktadienio turi pasiūlyti Teheranui būdą, leisiantį jam prekiauti nafta pasaulinėje rinkoje.
Pernai gegužę JAV vienašališkai pasitraukus iš branduolinės sutarties Teheranui įvestos Vašingtono sankcijos smarkiai suvaržė šiitiškos respublikos prekybą, įskaitant naftos eksportą.
Teheranui bandant atnaujinti diplomatinį spraudimą, Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas jau atvyko į Maskvą, o jo pavaduotojas ir ekonomikos ekspertų delegacija pirmadienį turi skristi į Paryžių.
Praėjusią savaitę Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kvietimas M.J.Zarifui atvykti nustebino šioje šalyje surengto Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo dalyvius.
Pirmadienį kalbėdamas spaudos konferencijoje Teherane A.Rabiei pavadino Irano strategiją „įsipareigojimu įsipareigoti“.
„Irano nafta turi būti perkama; Iranas turi turėti galimybę susigrąžinti [už ją gautus] pinigus, – sakė A.Rabiei. – Tokia yra mūsų derybų darbotvarkė.“
Kol kas derybų sąlygos lieka neaiškios. Teoriškai, bet kas, sugautas perkantis Irano naftą, turi sulaukti JAV sankcijų ir gali netekti prieigos prie Amerikos finansų rinkos.
Iranas jau anksčiau liovėsi laikytis kai kurių suvaržymų, numatytų vadinamuoju Bendruoju išsamių veiksmų planu (JCPOA). Praėjusią savaitę Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) patvirtino, kad Irano turimo mažai prisodrinto urano atsargos tebeviršija kiekį, numatytą šia sutartimi.
JT agentūra taip pat pranešė, kad Iranas toliau sodrina uraną iki 4,5 proc., t. y. labiau, negu leidžia JCPOA – iki 3,67 procento.
Iki 3,67 proc. prisodrintas uranas yra tinkamas energijos gamybai, bet tokio sodrinimo lygio toli gražu nepakanka, kad medžiaga galėtų būti panaudota branduoliniams ginklams. Atominiams užtaisams reikalingas uranas, prisodrintas bent iki 90 procentų.
Iki 4,5 proc. sodrintas uranas gali būti panaudotas Irano Bušehro branduoliniame reaktoriuje – vienintelėje šalies branduolinėje jėgainėje.
Kol kas neaišku, kokių žingsnių imsis Iranas toliau, tačiau gali būti, kad jis bandys iš naujo paleisti sutartimi uždraustas naujesnio modelio ir našesnes urano sodrinimo centrifugas arba toliau didins urano sodrinimo lygį. Iranas tvirtina, kad visi žingsniai, kurių jis ėmėsi iki šiol, nesunkiai gali būti atšaukti.
„Laiške europiečiams mes paskelbsime apie trečios pakopos įgyvendinimą, jeigu europiečiai nesiims būtinų priemonių iki ketvirtadienio“, – sekmadienį sakė M.J.Zarifas interviu Irano parlamento naujienų agentūrai ICANA.
2015 metais Iranas ir šešios galingosios šalys (JAV, Rusija, Kinija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija) pasirašė susitarimą, turėjusį suvaržyti Irano branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą, ekonominę naudą ir Teherano izoliacijos tarptautinėje arenoje pabaigą.
Tačiau pernai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė, kad Vašingtonas turi vienašališkai pasitraukti iš šio susitarimo, ir sugrąžino skaudžias sankcijas šiitiškai respublikai.
Tuo metu kitos sutarties šalies – Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Rusija ir Kinija – deda daug pastangų, ieškodamos paskatų, galinčių įtikinti Iraną laikytis 2015 metų susitarimo.
