Irano revoliucinė gvardija penktadienį pranešė Hormūzo sąsiauryje, per kurį išplukdoma beveik trečdalis pasaulyje jūra gabenamos naftos, sulaikiusi su Britanijos vėliava plaukiojantį tanklaivį „Stena Impero“, priklausantį vienai Švedijos bendrovei, už „tarptautinių jūrų laivybos taisyklių“ pažeidimą.
Didžioji Britanija savo ruožtu paskelbė, kad Iranas užėmė du jos laivus Persijos įlankoje. Užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas pasmerkė šiuos incidentus kaip „nepriimtinus“ ir perspėjo, kad bus „rimtų padarinių“, jeigu šis reikalas nebus greitai išspręstas.
Visgi antrojo tanklaivio – su Liberijos vėliava plaukiojančio „Mesdar“ – savininkai Britanijoje kiek vėliau penktadienį informavo, kad į laivą trumpam buvo įžengę ginkluoti iraniečių pareigūnai, bet galiausiai jam buvo leista plaukti toliau.
„Ryšys su laivu buvo atkurtas, ir (kapitonas) patvirtino, kad ginkluoti gvardiečiai paliko laivą ir jis gali tęsti savo kelionę. Visi įgulos nariai yra saugūs, jiems viskas gerai“, – sakoma kompanijos „Norbulk Shipping UK“ pareiškime.
Keliomis valandomis anksčiau Gibraltaro aukščiausiasis teismas pranešė pratęsiantis 30 dienų vieno Irano tanklaivio sulaikymą. Šis laivas prieš dvi savaites buvo sulaikytas įtariant, kad juo mėginama nuplukdyti naftos Sirijai, pažeidžiant Europos Sąjungos sankcijas.
Revoliucinė gvardija ketvirtadienį buvo pranešusi, kad keliomis dienomis anksčiau sulaikė kitą „užsienio tanklaivį“ dėl įtariamos degalų kontrabandos, bet daugiau detalių nepateikė.
Pastarosiomis savaitėmis įtampa Persijos įlankos regione nuolat didėjo. D.Trumpas birželį sakė paskutinę minutę atšaukęs karinį smūgį Iranui, kai Teherano pajėgos numušė vieną JAV bepilotį žvalgybos lėktuvą. Šitiška respublika taip pat buvo kaltinama dėl virtinės mįslingų atakų prieš tanklaivius.
Irano pietinio Bandare Abaso uosto, prie kurio buvo nuplukdytas „Stena Impero“, tarnybos informavo, kad į Saudo Arabiją plaukęs tanklaivis penktadienį susidūrė su vienu žvejybos laivu.
Laivas „pakeliui susidūrė su žvejybos laivu, todėl, laikantis įstatymų, po šios avarijos būtina ištirti įvykio priežastis“, sakė Hormozgano provincijos uostų ir jūrų laivybos organizacijos generalinis direktorius Allahas-Moradas Afifipooras.
„Rimti padariniai“
Visi 23 „Stena Impero“ įgulos nariai tebėra savo laive, naujienų agentūrai „Fars“ sakė A.-F.Afifipooras.
Filipinai nurodė, kad laivo įgulą sudaro 18 Indijos, trys Rusijos, taip pat po vieną Latvijos ir Filipinų pilietį.
Ryga nurodė daranti viską, kas įmanoma, kad sulaikytame laive esantis latvis būtų paleistas. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius susisiekė su Europos Sąjungos diplomatijos vadove Federica Mogherini ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretoriumi Jeremy Huntu, kad susitartų dėl Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) glaudaus koordinavimo ir palaikymo siekiant išvaduoti latvių jūrininką.
Latvijos jūrų administracijos atstovė Sarma Kočanė sakė, kad jūrininkas iš Latvijos yra laivo kapitono vyresnysis padėjėjas, gimęs 1978 metais.
Latvija taip pat paragino Iraną nedelsiant paleisti jos pilietį ir visą sulaikyto laivo įgulą.
S.Kočanė sakė, kad laivų įgulų verbavimo bendrovė „Ultramarine“ palaiko ryšį su sulaikytame tanklaivyje esančio latvių jūrininko šeima ir Užsienio reikalų ministerija.
A.-F.Afifipooras aiškino, kad po susidūrimo žvejybos laivo įgula bandė „susisiekti su britų laivu, bet nesulaukė jokio atsako“, todėl „jie informavo Hormozgano uostų ir laivybos biurą, laikydamiesi teisinių procedūrų“.
„Šiandien ekspertai pradėjo šios avarijos priežasčių tyrimą“, – pridūrė pareigūnas.
Kaip rodo jūrų laivybos stebėsenos portalo „MarineTraffic“ duomenys, „Stena Impero“ apie savo buvimo vietą pastarąjį kartą pranešė netoli Larako salos penktadienį apie 21 val. vietos (19.30 val. Lietuvos) laiku.
Švedijos kompanija, kuriai priklauso minimas tanklaivis, nurodė, kad laivas plaukė per Hormūzo sąsiaurį ir buvo „tarptautiniuose vandenyse“, kai jį „užpuolė nenustatyti maži laivai ir sraigtasparnis“.
J.Huntas sakė esąs „itin susirūpinęs“ dėl dviejų laivų sulaikymo.
„Absoliučiai aiškiai sakome, jog jeigu ši padėtis nebus greitai išspręsta, bus rimtų padarinių“, – britų diplomatijos vadovas sakė televizijai „Sky News“.
Vėliau paskelbtoje „Twitter“ žinutėje J.Huntas rašė, kad tanklaivio sulaikymas rodo „nerimą keliančių ženklų, kad Iranas galbūt renkasi pavojingą neteisėto ir destabilizuojančio elgesio kelią“.
„Mūsų reakcija bus apgalvota, bet tvirta“, – perspėjo jis.
Vis dėlto kalbėdamasis su „Sky News“ užsienio reikalų sekretorius sakė, kad Jungtinė Karalystė nesiekia imtis „karinių priemonių – ieškome diplomatinio būdo šiai padėčiai išspręsti“.
Londonas šeštadienį taip pat perspėjo Britanijos laivus „tarpiniu laikotarpiu“ vengti Hormūzo sąsiaurio, kol ginčas bus išspręstas.
„Liekame smarkiai susirūpinę dėl nepriimtinų Irano veiksmų, kurie yra aiškus iššūkis tarptautinės laivybos laisvei“, – po praeitą naktį įvykusio Britanijos vyriausybės nepaprastųjų situacijų komiteto COBRA pasitarimo sakė viena vyriausybės atstovė.
„Rekomendavome JK laivams tarpiniu laikotarpiu laikytis atokiai nuo tos teritorijos“, – pridūrė ji.
JAV kariai Saudo Arabijoje
Vėliausi incidentai įvyko D.Trumpui ir kitiems Amerikos pareigūnams tvirtinant, kad JAV kariuomenė numušė iraniečių bepilotį lėktuvą, esą grėsmingai priartėjusį prie vieno amerikiečių karinio laivo Hormūzo sąsiauryje. Teheranas savo ruožtu neigia praradęs kokį nors orlaivį.
D.Trumpas teigė, kad Irano dronas buvo sukėlęs pavojų jūrų desanto operacijų laivui „USS Boxer“.
Irano užsienio reikalų viceministras Abbasas Araghchi per tviterį parašė, kad amerikiečiai galbūt numušė savo pačių bepilotį aparatą. Be to, Revoliucinė gvardija vėliau paskelbė vaizdo įrašą, esą paneigiantį JAV pareiškimus.
Septynių minučių vaizdo įraše, nufilmuotame iš didelio aukščio, matyti laivų vilkstinė. Gvardija nurodė stebėjusi, kaip ji plaukia per Hormūzo sąsiaurį.
Įraše matomi laivai kol kas nebuvo identifikuoti, bet vienas jų atrodo panašus į „USS Boxer“.
Didėjant įtampai Teherano priešininkė Saudo Arabija paskelbė, kad vėl priimsianti amerikiečių karių savo teritorijoje, kad būtų sustiprintas regiono saugumas.
Pentagonas nurodė, kad šis dislokavimas „užtikrina mūsų gebėjimą ginti savo pajėgas ir interesus šiame regione nuo kylančių įtikinamų grėsmių“.
JAV kariuomenė pridūrė, kad virš Hormūzo sąsiaurio nuolat patruliuoja jos orlaiviai, taip pat organizuojamos „daugiašalės jūrinės pastangos“, turinčios užtikrinti laivybos laisvę Vidurio Rytų vandenyse.
Šis įtampos paaštrėjimas įvyko praėjus kiek daugiau nei metams po Vašingtono vienašališko sprendimo pasitraukti iš 2015 metų pasaulio galybių susitarimo dėl Irano branduolinės programos ir sugrąžinti griežtas sankcijas Teheranui.
Anksčiau šį mėnesį Iranas peržengė šia sutartimi nustatytus prisodrinto urano atsargų ir sodrinimo lygio limitus, siekdamas paspausti susitarimo tebesilaikančias šalis vykdyti savo pažadus padėti gaivinti šiitiškos respublikos ekonomiką.
Iranas ne kartą yra grasinęs uždaryti Hormūzo sąsiaurį, jeigu būtų užpultas.
