Vyriausybės atstovas Ali Rabiei raketos sprogimo faktą pripažino per Irano valstybinę televiziją paskelbtame pranešime.
Pasak jo, per incidentą niekas nežuvo, be to, pareigūnai nerado jokių požymių, kad sprogimas susijęs su kokia nors diversija.
Iš palydovų padarytose nuotraukose matyti, kad ketvirtadienį sprogo raketa, stovėjus kosminio centro starto aikštelėje.
Šis kosminis centras yra maždaug už 240 km į pietryčius nuo sostinės Teherano.
Praeitą savaitę Irano ryšių ir informacijos technologijų ministras Mohammadas Javadas Azari Jahromi atmetė pranešimus, jog buvo prarastas palydovas, kurį turėjo iškelti raketa „Safir“, bet nekomentavo sprogimo starto aikštelėje.
„Akivaizdu, kad esama pranešimų, jog trečiasis mėginimas iškelti palydovą į orbitą buvo nesėkmingas. Iš tikrųjų palydovui „Nahid 1“ nieko nenutiko – jis dabar laboratorijoje. Laboratoriją taip pat gali lankyti žurnalistai. #transparency [skaidrumas]“, – rašoma jo tviterio žinutėje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė žvalgybos tarnybų padarytą didelės raiškos nuotrauką, kurioje matyti iraniečių starto aikštelė ir pažymėti sprogimo nuniokoti objektai. D.Trumpas pridūrė, kad Jungtinės Valstijos su šiuo incidentu niekaip nesusijusios.
Anksčiau buvo prognozuota, kad Iranas iki šių metų pabaigos mėgins paleisti palydovą.
Irano informacijos ir ryšių technologijų ministras Mohammadas Javadas Azari Jahromi praeitą mėnesį sakė AP, kad Teheranas šiemet planuoja surengti dar tris kosminių raketų paleidimus. Dvi raketos turėtų iškelti Žemės stebėjimų palydovus, o trečioji – ryšių palydovą.
Per pastarąjį dešimtmetį Iranas yra paleidęs į orbitą kelis trumpai veikusius palydovus, o 2013 metais nuskraidino į kosmosą gyvą beždžionę.
JAV teigia, kad tokie paleidimai pažeidžia Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją nevykdyti jokios veiklos, susijusios su balistinėmis raketomis, pajėgiomis nešti branduolinius užtaisus.
Iranas jau seniai sako neketinantis susikurti branduolinio arsenalo, taip pat tvirtina, kad jo palydovų paleidimai ir kosminių raketų bandymai nėra susiję su karine programa. Teheranas laikosi pozicijos, kad jo veikla nepažeidžia JT rezoliucijos, nes šiitiška respublika šiuo dokumentu tik „raginama“ nevykdyti tokių bandymų.
Įtampa tarp Teherano ir Vašingtono labai padidėjo, prezidentui Donaldui Trumpui praeitais metais vienašališkai išvedus Jungtines Valstijas iš 2015 metų daugiašalės sutarties dėl Irano branduolinės programos ir sugrąžinus skaudžias ekonomines sankcijas.