Tai buvo padaryta praėjus kelioms savaitėms po to, kai valdžios sprendimas padidinti degalų kainas visoje šalyje išprovokavo protestus, per kuriuos žuvo žmonių.
Pasak H.Rouhani, valdžios tikslas yra palengvinti „sunkius išmėginimus“ valstybei, kenčiančiai nuo ekonomikos nuosmukio ir didžiulės infliacijos, kuria lėmė smukusi vietos valiutos vertė ir augančios importo kainos.
Jungtinės Valstijos dėl didžiulių nesutarimų, susijusių su Irano branduoline programa, pernai gegužę vėl įvedė sankcijas Iranui.
Sankcijos taikomos ir Iranui itin svarbiam naftos sektoriui. Vašingtonas siekia Irano naftos pardavimus sumažinti iki nulio, kad užtikrintų „didžiausią įmanomą spaudimą“.
H.Rouhani šalies parlamentui pranešė, jog pateiktas biudžetas, kuriame taip pat numatomas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų padidinimas 15 proc., yra „pasipriešinimo sankcijoms ir ištvermingumo“ biudžetas.
Jo teigimu, jis „pasauliui parodys, kad, nepaisydama sankcijų, mūsų šalis susidoros, ypač kalbant apie naftą“.
Anot Irano prezidento, šalies biudžetui naudos atneš ir 5 mlrd. JAV dolerių vertės „investicija“ iš Rusijos, kurią dar reikia galutinai suderinti, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
Nauji finansiniai metai Irane prasidės kitų metų kovo pabaigoje.
Praėjusių metų gegužę Jungtinės Valstijos pranešė apie vienašališką pasitraukimą iš Irano, JAV, Rusijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos susitarimo dėl Irano branduolinės programos ir atnaujino griežtas sankcijas Teheranui.
Iranas savo ruožtu nustojo vykdyti dalį pagal branduolinį susitarimą prisiimtų įsipareigojimų.
