Pirmadienį šiitiška respublika pradėjo teisinį mūšį Hagoje įsikūrusiame Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT), kuriam ji apskundė JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą grąžinti Iranui virtinę griežtų sankcijų. Tos sankcijos buvo atšauktos pagal 2015 metais pasirašytą svarbų tarptautinį susitarimą dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos.
Iranas tvirtina, kad D.Trumpo sprendimas grąžinti sankcijas pažeidžia 1955 metais abiejų šalių pasirašytą sutartį.
Šiitiškos respublikos teisininkai pažymėjo, kad šis žingsnis jau daro didžiulę žalą šalies ekonomikai ir kelia grėsmę jos piliečių gerovei.
„Jungtinės Valstijos viešai propaguoja politiką, kuria siekiama kiek įmanoma labiau pakenkti Irako ekonomikai ir Irano piliečiams bei įmonėms“, – teisme sakė Irano teisininkas Mohsenas Mohebi.
„Ši politika yra akivaizdi ekonominė agresija prieš mūsų šalį“, – pažymėjo jis.
„Iranas kaip galėdamas, visomis taikiomis priemonėmis, priešinsis JAV ekonominiam dusinimui“, – pridūrė teisininkas.
Po Teherano atstovų savo argumentus antradienį pateiks Vašingtono teisininkai. Ekspertai mano, kad jie ginčys TTT jurisdikciją.
Sankcijos Iranui buvo atšauktos pagal 2015 metais pasirašytą daugiašalį susitarimą, šiitiškai respublikai mainais įsipareigojus atsisakyti savo branduolinių ambicijų.
Tačiau prieš tris savaites D.Trumpas grąžino sankcijas. Anot jo, tai būtina siekiant užtikrinti, kad Iranas niekada nepasigamins atominės bombos.
Lapkričio pradžioje įsigalios ir antras sankcijų paketas. Tos baudžiamosios priemonės jau apims ir Iranui itin svarbų naftos ir energetikos sektorių.
„Nepataisoma žala“
Šios JAV sankcijos prisidėjo prie Irano ekonomikos bėdų bei dar labiau pakurstė streikus ir protestus visoje šalyje, įskaitant ir politikus.
Irano parlamentas sekmadienį pareiškė nepasitikėjimą ekonomikos ministru Masoudu Karbasianu, sudavęs dar vieną smūgį vyriausybei, kuri yra aštriai kritikuojama dėl atsako į vis gilėjančią ekonominę krizę.
Iranas į TTT kreipėsi liepos pabaigoje. Savo skunde jis prašo Hagoje įsikūrusio teismo teisėjų nurodyti nedelsiant atšaukti sankcijas, kurios, anot Teherano, sukels „nepataisomą žalą“.
Jungtinės Valstijos neturi teisės grąžinti tokias priemones, tvirtina Teheranas ir reikalauja kompensuoti žalą.
Teheranas tvirtina, kad sprendimas grąžinti sankcijas pažeidžia plačiajai visuomenei mažai žinomą 1955 metų Draugystės ir ekonominių santykių sutartį ir dėl jo jau kenčia šalies ekonomika. Irano nacionalinės valiutos – rialo – kursas nuo balandžio neteko maždaug pusės savo vertės.
„Vienpusiškas susitarimas“
1946 metais spręsti ginčams tarp valstybių įkurtas TTT po kelių mėnesių turėtų priimti sprendimą dėl to, ar dėl Irano prašymo bus skelbiama preliminari nutartis. Galutiniam sprendimui šioje byloje priimti gali prireikti ne vienų metų.
2015 metais penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių bei Vokietijos su Iranu pasirašytą branduolinę sutartį JAV prezidentas D.Trumpas yra pavadinęs „siaubingu vienpusišku susitarimu, nepadėjusiu pasiekti pagrindinio tikslo – užkirsti visus kelius Iranui pasigaminti atominę bombą“.
Nors visos kitos sutarties dalyvės ragino D.Trumpą nenusigręžti nuo susitarimo, gegužę jis paskelbė, kad JAV traukiasi iš sutarties ir grąžina Iranui anksčiau taikytas sankcijas.
„Nei karo, nei derybų“
Virtinė tarptautinių kompanijų, tarp jų Prancūzijos „Total“, „Peugeot“ ir „Renaurt“, taip pat Vokietijos „Siemens“ bei „Daimler“, gražinus sankcijas sustabdė veiklą Irane.
Oro bendrovės „Air France“ ir „British Airways“ ketvirtadienį paskelbė nuo ateinančio mėnesio sustabdysiančios skrydžius į Teheraną, nes jie nebėra „komerciškai perspektyvūs“. Britų vežėja pridūrė, kad jos sprendimas nesusijęs su sankcijomis.
D.Trumpo paskelbtame dekrete rašoma, kad sankcijomis siekiama didinti finansinį spaudimą Teheranui, kad būtų rastas „visapusiškas ir ilgalaikis sprendimas“ dėl jo keliamų grėsmių, įskaitant raketų kūrimą ir jo „piktavališką“ veiklą regione, pavyzdžiui, terorizmo rėmimą.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei anksčiau šį mėnesį, regis, atmetė galimybę greitu laiku pradėti derybas su JAV, pareiškęs, kad „nebus nei karo, nei derybų“ su Amerika.
JAV „energingai ginsis“
Jungtinės Valstijos „energingai ginsis“ Tarptautiniame Teisingumo Teisme, Irano iškeltoje byloje dėl JAV sankcijų atnaujinimo, pirmadienį pareiškė valstybės sekretorius Mike'as Pompeo.
Iranas šią savaitę Hagoje turi išdėstyti pradinius argumentus prieš vienašališkas sankcijas, kurias JAV sugrąžino prieš tris savaites, pasitraukusios iš istorinio 2015 metų susitarimo su Teheranu dėl Irano branduolinės programos.
„Mes šią savaitę Hagoje energingai ginsimės nuo nepelnytų Irano pretenzijų“, – sakė M.Pompeo.
Pasak jo, Irano byla Tarptautiniame Teisingumo Teisme yra „bandymas trukdyti suverenioms Jungtinių Valstijų teisėms imtis teisėtų veiksmų, įskaitant sankcijų, kurios yra būtinos mūsų nacionaliniam saugumui apginti, sugrąžinimą“.
„Irano pradėtas procesas yra piktnaudžiavimas Teismu“, – tvirtino M.Pompeo.
Dėstydamas Hagoje žodinius argumentus, Irano atstovas Mohsenas Mohebi apkaltino Vašingtoną planuojant jo šalies „ekonominį pasmaugimą“.
M.Pompeo tai atrėmė tokiais žodžiais: „Prezidentas (Donaldas) Trumpas iš JCPOA pasitraukė dėl paprastos priežasties: jis neužtikrino Amerikos žmonių apsaugos nuo Irano lyderių sukeltos rizikos.“
JCPOA yra tarptautinė sutartis, pagal kurią sankcijos Iranui buvo panaikintos mainais į jo branduolinės programos apribojimus.
