„Tebesame optimistiškai nusiteikę, kad derybų procese pasieksime logišką ir pagrįstą rezultatą“, – per savaitinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani.
Šis komentaras nuskambėjo po to, kai praėjusį antradienį ES užsienio politikos vadovas ir Irano derybų su pasaulio galybėmis koordinatorius Josepas Borrellis pateikė naują susitarimo projektą ir paragino derybų šalis jį priimti, nes antraip bus „rizikuojama sukelti pavojingą branduolinę krizę“.
2021 metų balandį Vienoje prasidėjo derybos dėl susitarimo atkūrimo, tačiau nuo šio kovo jos tebėra įstrigusios dėl Teherano ir Vašingtono nesutarimų keliais klausimais.
Abi šalys derėjosi netiesiogiai per ES koordinatorių, siekdamos, kad JAV vėl prisijungtų prie susitarimo ir būtų panaikintos sankcijos Iranui, jei Teheranas grįš prie savo branduolinių įsipareigojimų.
Birželio pabaigoje Kataras surengė netiesiogines Jungtinių Valstijų ir Irano derybas, siekdamas sugrąžinti Vienos proceso eigą, tačiau po dviejų dienų šios diskusijos nutrūko nepasiekus jokio proveržio.
J.Borrellis teigė, kad Bendrijos pasiūlyto dokumento projekte yra „sunkiai pasiektų visų šalių kompromisų“, be to, jame „tiksliai ir išsamiai aptariamas sankcijų panaikinimas bei branduoliniai veiksmai, būtini atkurti“ 2015 metų paktui.
„Irano pusė atidžiai peržiūrėjo tekstą ir pateikė savo nuomonę, – sakė N.Kanani. – Gali būti, kad artimiausiu metu galėsime pasiekti išvadą dėl derybų tvarkaraščio.“
„Tikriausiai įvyks naujas derybų raundas“, – pridūrė jis, tačiau pažymėjo, kad „tai priklauso tik nuo kitos pusės, ypač Amerikos, noro“.
Vašingtonas „turi parodyti, kad yra pasirengęs sudaryti protingą, logišką ir ilgalaikį susitarimą“, sakė N. Kanani.
Pagal Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamą 2015 metų sutartį Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.
Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.
Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.
