Reportaže cituojamas Revoliucinės gvardijos vadas generolas Hosseinas Salami, pareiškęs, kad sparnuotosios ir balistinės raketos dar labiau sustiprins šių pajėgų laivyną. Taip pat buvo parodyta dešimtys raketų uždaroje erdvėje, panašioje į požeminį koridorių. Reportaže nepatikslinta, kur yra tas objektas ir kiek raketų ten saugoma.
Iranas nuo 2011 metų giriasi požeminiais objektais šalies teritorijoje, taip pat palei strategiškai reikšmingo Hormūzo sąsiaurio pietinę pakrantę. Šiitiška respublika teigia turinti raketų, pajėgių nuskrieti 2 tūkst. km – tai yra, pasiekti kone visus taikinius Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Izraelį.
JAV ir jų sąjungininkai Vakaruose Irano raketų programą laiko grėsme, kaip ir šalies branduolinę programą – ypač po to, kai Teheranas ėmė palaipsniui atsisakyti savo įsipareigojimų pagal 2015 metų branduolinį susitarimą, reaguodamas į 2018 metais tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos priimtą sprendimą pasitraukti iš šio istorinio pakto.
Pernai liepą Revoliucinė gvardija Hormūzo sąsiauryje paleido balistinių raketų per pratybas, kurių metu buvo naudojamas amerikiečių lėktuvnešio maketas. Per tuos mokymus dėmesio centre atsidūrė iraniečių požeminiai raketų poligonai.
Po niokojančio Irano ir Irako karo praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, per kurį abi valstybės apšaudydavo miestus raketomis, Teheranas kaip atgrasymo priemonę ėmė plėtoti balistinių raketų programą – ypač atsižvelgęs į faktą, kad Jungtinių Tautų ginklų embargas neleidžia jam įsigyti pažangių ginklų sistemų.
Požeminiai tuneliai padeda apsaugoti tokią ginkluotę, įskaitant skystuoju kuru varomas raketas, į kurias galima pripilti degalų tik trumpiems laikotarpiams.
