Teheranas jau metus tiesiogiai derasi su Prancūzija, Vokietija, Jungtine Karalyste, Rusija, Kinija ir netiesiogiai su Jungtinėmis Valstijomis, siekdamas atgaivinti 2015 m. paktą, oficialiai vadinamą Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA).
2018 m. JAV vienašališkai pasitraukė iš šio susitarimo ir grąžino sankcijas Iranui. Šis žingsnis paskatino šiitišką respubliką atsisakyti dalies savo branduolinių įsipareigojimų.
Vienoje vykstančių derybų tikslas – įtikinti JAV atšaukti sankcijas Iranui ir sugrįžti į susitarimą, o Teheraną – vėl laikytis visų savo įsipareigojimų.
„Techniniai klausimai ir diskusijos Vienos derybose baigtos“, – valstybinė naujienų agentūra IRNA citavo Irano atominės energijos organizacijos vadovą Mohamedą Eslamį.
„Liko tik politiniai klausimai“, – pridūrė jis.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Saeedas Khatibzadehas šio mėnesio pradžioje teigė, kad Iranas grįš į Vieną pasiekti galutinį susitarimą, o ne vesti naujas derybas.
Dialogas yra įšaldytas nuo kovo 11 d., Rusijai pareikalavus garantijų, kad Vakarų sankcijos, įvestos Maskvai dėl vasario 24 d. pradėtos invazijos į Ukrainą, nepakenks jos prekybai su Iranu.
Praėjus kelioms dienoms Rusija pareiškė, kad gavo jai reikalingas garantijas.
Vienas svarbiausių likusių nesutarimų – Teherano reikalavimas išbraukti Revoliucinę gvardiją, ideologinį iraniečių kariuomenės dalinį, iš JAV teroristinių organizacijų sąrašo.
Ši sankcija, priimta kai buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas išvedė savo šalį iš branduolinio susitarimo, oficialiai atskirta nuo branduolinės sutarties klausimo.
„Jei Iranas nori sankcijų panaikinimo, peržengiančio JCPOA ribas, jis turės spręsti mums rūpimus klausimus, peržengiančius JCPOA ribas“, – pirmadienį sakė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
2015 m. susitarimu Iranui buvo sušvelnintos sankcijos mainais į jo branduolinės programos apribojimus, siekiant neleisti Teheranui įsigyti branduolinio ginklo. Šiitiška respublika neigė siekianti tokio tikslo.