Iranas: urano sodrinimas iki 60 proc. yra atsakas į Izraelio „branduolinį terorizmą“

Irano prezidentas Hassanas Rouhani trečiadienį pareiškė, kad šalies sprendimas pradėti urano sodrinimą iki 60 proc. yra atsakas į Izraelio „branduolinį terorizmą“.
Hassanas Rouhani
Hassanas Rouhani / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Sprendimas buvo priimtas kelios dienos po Izraeliui priskiriamos atakos prieš Irano branduolinį objektą Natanze.

„[Centrifugų] IR-6 paleidimas šiandien Natanze arba sodrinimo padidinimas iki 60 procentų: tai atsakas į jūsų piktą valią“, – per televiziją pasakė H.Rouhani, skirdamas savo žinią nesutaikomam Irano priešininkui Izraeliui.

„Tai, ką padarėte, buvo branduolinis terorizmas. Tai, ką darome mes, teisėta“, – sakė jis, turėdamas galvoje anksti sekmadienį Natanze įvykusį sprogimą.

Dėl šio sprogimo pagrindiniame Irano branduoliniame objekte, esančiame šalies centrinėje dalyje, buvo dingusi elektra.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Natanzo branduoliniame objektas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Natanzo branduoliniame objektas

Irano ambasadorius Tarptautinėje atominės energijos agentūroje (TATENA) Kazemas Gharibabadi socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Natanze jau pradedamas urano sodrinimas iki didesnio laipsnio.

„Tikimės kitą savaitę sukaupti šio produkto“, – pridūrė jis.

Antradienį pasirodęs Irano pranešimas apie urano sodrinimą iki 60 proc. užtemdė derybas Vienoje, kurių tikslas – išgelbėti prie žlugimo slenksčio atsidūrusį Irano ir didžiųjų pasaulio valstybių 2015 metų susitarimą dėl Teherano branduolinės programos apribojimo.

Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamas susitarimas pakibo ant plauko, kai 2018 metais iš jo vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.

Po naujausio sprendimo Iranas priartėja prie sodrinimo iki 90 proc. ribos, reiškiančios karinio panaudojimo galimybes, ir sutrumpina laiką, per kurį galėtų pasigaminti atominę bombą. Vis dėlto Teheranas tvirtina, kad tokio tikslo neturi.

Pagal JCPOA Iranas įsipareigojo urano sodrinimą apriboti 3,67 proc., bet sausį šią ribą vienašališkai padidino iki 20 procentų.

Teheranas yra sakęs, kad didesniu laipsniu sodrinto urano jam reikia medicininiams tikslams.

K.Gharibabadi savo tviterio įraše nurodė, kad naujoji medžiaga „reikšmingai pagerins radiofarmacijos produktų kokybę ir kiekybę“.

Izraelis, kuris neprisiėmė atsakomybės už sprogimą Natanze, yra ne kartą žadėjęs neleisti Iranui pasigaminti atominės bombos, kurią laikytų grėsme pačiam žydų valstybės egzistavimui.

Izraelis griežtai nepritaria JAV prezidento Joe Bideno pastangoms atgaivinti JCPOA, kurį su Iranu pasirašė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinės narės ir Vokietija.

Dėl JCPOA susiderėjo tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama, o jo viceprezidentas tuo metu buvo J.Bidenas. Pagal susitarimą Teheranui buvo pažadėta sušvelninti griežtas sankcijas mainais į jo branduolinės programos apribojimą.

Antradienį JAV sakė, kad palaiko Izraelį, bet lieka įsipareigojusios dėl derybų su Iranu net ir po jo sprendimo padidinti urano sodrinimo laipsnį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs