43 metų Sakineh Mohammadi Ashtiani kol kas akmenimis užmėtyta nebus, koks likimas laukia šios moters, neaišku.
Kaip 15min.lt jau rašė seniau, dviejų vaikų motina 2005 metais buvo suimta ir netrukus apkaltinta „neteisėtais santykiais“, o už tai jai skirti 99 kirčiai, šią bausmę stebint jos sūnui, tuomet dar paaugliui.
Kiek vėliau moters byla buvo iš naujo atversta ir ji buvo apkaltinta neištikimybe savo vyrui. Už tai S.Ashtiani skirta mirties bausmė užmėtant akmenimis. Pagal Irano baudžiamąjį kodeksą mirties bausmė užmėtant akmenimis gali būti skiriama už vienintelį nusikaltimą – neištikimybę, kuri traktuojama kaip nusikaltimas „dieviškajai teisei“. Už tokius nusikaltimus kaip žmogžudystė, išprievartavimas, ginkluotas apiplėšimas ir narkotikų platinimas taip pat skiriama mirties bausmė.
Šiuo metu mirties bausmės užmėtant akmenimis Irane laukia aštuoni vyrai ir trys moterys. Nuo 2006 metų ši bausmė įvykdyta mažiausiai šešiems žmonėms.Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad Irane įvykdomų egzekucijų skaičius – vienas didžiausių pasaulyje. Mirties bausmė užmėtant akmenimis šioje valstybėje įvesta po 1979 metų revoliucijos.
Pasak tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Amnesty International“, 1986 metais Irane akmenimis negyvai užmėtyti mažiausiai aštuoni žmonės. Minėtos organizacijos teigimu, tokios bausmės skyrimas greičiausiai susijęs su minėtais metais išleistu įsakymu, kuriuo leista samdyti teisėjus, turinčius labai mažai patirties. Manoma, kad tai lėmė didesnį teisėjų, pasižyminčių tradicinėmis religinėmis nuostatomis, atsiradimą teismuose.
1995 metais „Amnesty International“ sulaukė informacijos apie dešimt tais metais įvykdytų egzekucijų užmėtant akmenimis. 2002 metais Irano teismai paskelbė moratoriumą mirties bausmei užmėtant akmenimis. Vis dėlto ir toliau buvo pranešama apie šių bausmių vykdymą.
Praėjusią savaitę „Amnesty International“ pranešė, kad šiuo metu mirties bausmės užmėtant akmenimis laukia aštuoni vyrai bei trys moterys ir kad nuo 2006 metų ši bausmė įvykdyta mažiausiai šešiems žmonėms. Pasak šios tarptautinės organizacijos, 15 žmonių buvo išgelbėti nuo užmėtymo akmenimis.
Trumpame Irano ambasados Londone pareiškime, kuriame pranešama, kad S.Mohammadi mirties bausmė bus įvykdyta užmėtant akmenimis, pabrėžiama, kad „tokia bausmė Irane retai įgyvendinama“. Tame pačiame pareiškime sakoma, kad užmėtymas akmenimis nenumatytas islamo Bausmių kodekso projekte, kurį šiuo metu svarsto Irano parlamentas.
Iranas ilgai tikino, esą mirties bausmė yra neišvengiama norint užtikrinti visuomenės saugumą. Ši šalis taip pat pabrėžia, kad ši bausmė įgyvendinama tik po nuodugnių teisinių procedūrų. Vis dėlto šiuos Irano pareiškimus kvestionuoja žmogaus teisių gynėjai.
Iranas yra Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto šalis. Šis dokumentas reikalauja, kad valstybės, kuriose įteisinta mirties bausmė, apsiribotų šios bausmės skyrimu tik „patiems rimčiausiems nusikaltimams“. Anot kritikų, savo veiksmais mirties bausmės skyrimo požiūriu Teheranas pažeidžia paktą.
Kartais informacija apie užmėtymą akmenimis pasiekia ir iš kitų valstybių, tokių kaip Somalis ar Afganistanas. Pavyzdžiui, 2008 metų spalį pranešta, kad Somalyje mergaitė negyvai užmėtyta akmenimis futbolo stadione.
