Pasak Pentagono, JAV prezidentas Donaldas Trumpas įsakė „nukauti“ Revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) pajėgoms vadovavusį generolą Qasemą Soleimani po to, kai šią savaitę Irano šalininkų minia apgulė JAV ambasadą Irako sostinėje.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khameni tučtuojau pažadėjo „žiauriai atkeršyti“ už Q.Soleimani nužudymą, reaguodamas į paryčiais įvykusį incidentą, žymintį didžiausią įtampos eskalavimą ir didinantį nuogąstavimus dėl netiesioginio Irano ir JAV karo Irako teritorijoje.
Iraniečių Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba savo ruožtu pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų „tinkamoje vietoje ir laiku“.
„Amerika turėtų žinoti, kad jos nusikalstamas išpuolis prieš generolą Soleimani buvo didžiausia šalies klaida Vakarų Azijoje; Amerika lengvai neišvengs šio neteisingo apskaičiavimo padarinių“, – nurodoma institucijos išplatintame pareiškime.
„Šie nusikaltėliai sulauks žiauraus keršto tinkamoje vietoje ir laiku“, – pabrėžiama jame.
Tuo metu dešimtys tūkstančių supykusių iraniečių išėjo į Teherano gatves, skanduodami „Mirtis Amerikai“ ir laikydami plakatus su Q.Soleimani, kuriuo šiitiškoje respublikoje daugelis žavėjosi, atvaizdais.
D.Trumpas tviteryje paskelbė Amerikos vėliavos atvaizdą nepridėdamas jokių komentarų, o vėliau pareiškė, jog Q.Soleimani turėjo būti nukautas „prieš daugelį metų“.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pareiškė, kad iraniečių generolas „aktyviai“ planavo surengti regione išpuolį, kuris „keltų grėsmę dešimtims, jei ne šimtams, amerikiečių gyvybių“.
Vašingtono ambasada Bagdade paragino visus JAV piliečius „tuojau pat“ palikti Iraką, o pietiniuose naftos telkiniuose dirbantys amerikiečiai buvo evakuojami, pranešė Irako naftos ministerija.
Penktadienio paryčiais buvo suduotas tikslus bepiločio orlaivio smūgis dviem iš Bagdado oro uosto važiavusiems automobiliams, priklausantiems Irako sukarintai organizacijai „Hashed al Shaabi“, palaikančiai glaudžius ryšius su Iranu.
Praėjus kelioms valandoms, Irano revoliucinė gvardija paskelbė, kad Q.Soleimani, vadovavęs jos operacijoms užsienyje, „tapo kankiniu per Amerikos ataką“.
Gvardijos teigimu, per incidentą iš viso žuvo penki jos nariai, taip pat penki „Hashed al Shaabi“ kovotojai. Ši grupuotė patvirtino, kad tarp žuvusiųjų yra jos vadovo pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandi.
„Grėsmė irakiečiams“
Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas Q.Soleimani taip pat buvo Irano vedlys Irake, lankęsis šioje šalyje ją krečiant neramumams.
A.Khamenei netrukus paskyrė į Q.Soleimani vietą jo pavaduotoją Esmailą Qaani.
A.M.al Muhandisas buvo Irako įtakingų sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas, bet pačioje organizacijoje jis buvo laikomas tikruoju autoritetu. Jo įpėdinis dar nepaskirtas.
Tiek Q.Soleimani, tiek A.M.al Muhandisui buvo taikomos JAV sankcijos.
Šeštadienį bus surengtos ceremonijos jiems pagerbti, o Irako parlamentas rinksis į skubų posėdį.
Įtakingas „Hashed al Shaabi“ narys Hadi al Ameri paragino įstatymų leidėjus „imtis drąsių veiksmų, kad iš Irako būtų išvaryti užsienio kariai, nes jų buvimas tapo grėsme irakiečiams“.
Visame Irake dislokuoti apie 5,2 tūkst. amerikiečių karių, o vienas JAV gynybos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad pastarosiomis valandomis į šalį atvyko papildomų pajėgų, turinčių padėti saugoti Jungtinių Valstijų ambasadą.
„Pavojinga eskalacija“
Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas pasmerkė JAV antskrydį pavadindamas jį „itin pavojinga ir kvaila eskalacija“. A.Khamenei paskelbė trijų dienų gedulą.
Irako premjeras Adelis Abdel Mahdi pareiškė, kad ataka buvo saugumo susitarimo su JAV „akivaizdus pažeidimas“, bei perspėjo, kad ji gali „įžiebti niokojantį karą Irake“.
Irako prezidentas Barhamas Salehas ir užsienio vyriausybės ragino laikytis „santūrumo“.
Tačiau Irako sukarintų organizacijų veikėjai, įskaitant Qaisą al Khazali ir Moqtadą al Sadrą, savo kovotojus ragino „būti pasiruošusius“.
Žinia apie Q.Soleimani žūtį pradžiugino Bagdado centrinėje Tahriro (Išsivadavimo) aikštėje esančius žmones. Tą aikštę tris pastaruosius mėnesius yra užėmę protestuotojai, nepatenkinti korupcija vyriausybėje ir glaudžiais Bagdado ryšiais su Teheranu.
Tuo metu Teherano remiamo įtakingo šiitų judėjimo „Hizbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah iš Libano perspėjo apie „bausmę tiems nusikaltėliams žudikams“. Visgi pats judėjimas paneigė, kad per ataką buvo nukauta jo vadų.
Augant būgštavimams dėl konflikto regione, Jemeno proiranietiški husių sukilėliai, surengę virtinę raketų atakų prieš regioninę Irano varžovę Saudo Arabiją, paragino imtis „skubių atsakomųjų veiksmų“.
Tačiau žinia apie Q.Soleimani žūtį pradžiugino Bagdado centrinėje Tahriro (Išsivadavimo) aikštėje esančius žmones. Tą aikštę tris pastaruosius mėnesius yra užėmę protestuotojai, nepatenkinti korupcija vyriausybėje ir glaudžiais Bagdado ryšiais su Teheranu.
„O Qasemai Soleimani, tai yra dieviška pergalė“, – skandavo demonstrantai, o kai kurie žmonės šoko gatvėse.
Tuo metu Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu gyrė D.Trumpą už „greitus, valingus ir ryžtingus veiksmus“, o izraeliečių tankai buvo dislokuoti okupuotose Golano Aukštumose būgštaujant dėl galimų keršto atakų.
„Dekapitacija“
Analitikų teigimu, šis amerikiečių antskrydis, dėl kurio naftos kainos pasiekė aukščiausius lygius nuo rugsėjo vidurio, taps lemiamu įvykiu įtemptuose santykiuose tarp Irano ir Jungtinių Valstijų.
„Trumpas pakeitė taisykles – jis norėjo pašalinti Q.Soleimani“, – teigė Ramzy Mardini iš JAV Taikos instituto.
Jungtinėse Valstijose dirbantis šiitų ginkluotųjų grupuosčių specialistas Phillipas Smythas Q.Soleimani nužudymą pavadino „didžiausia dekapitacija, kokią kada nors yra įvykdžiusios JAV“.
Naujienų agentūrai AFP P.Smythas sakė, kad šis smūgis gali sukelti „didesnių padarinių“ negu 2011 metais JAV specialiųjų pajėgų operacija, per kurią buvo nukautas teroristų tinklo „al Qaeda“ vadeiva Osama bin Ladenas arba 2019 metų amerikiečių reidas, per kurį žuvo džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ vadovas Abu Bakras al Baghdadi.
JAV ir Irano santykiai blogėjo nuo pat 2018 metų, kai Vašingtonas pasitraukė iš istorinio daugiašalio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos.
Vėliau JAV sugrąžino Iranui skaudžias sankcijas ir stengėsi visiškai sužlugdyti šiitiškos respublikos naftos eksportą.
Q.Soleimani buvo nužudytas po beprecedenčio antpuolio prieš JAV diplomatinę atstovybę Bagdade.
„Hashed al Shaabi“ šalininkų minia antradienį apsupo JAV ambasadą, reikšdami įtūžį dėl praeitą savaitgalį surengtų amerikiečių aviacijos smūgių, per kuriuos žuvo 25 kovotojai, priklausantys šios organizacijos radikaliajai grupei „Kata'ib Hizbollah“, remiamai Irano.
JAV veiksmų ėmėsi atsakydamos į ankstesnėmis savaitėmis įvykdytas raketų atakas prieš Irako bazes, kuriose yra dislokuota amerikiečių karių. Per vėliausią iš tokių smūgių žuvo Irake dirbęs civilis rangovas amerikietis.
D.Trumpas dėl raketų atakų, akivaizdžiai nukreiptų prieš JAV pajėgas, taip pat dėl ambasados apsiausties kaltino Iraną.
„Jie sumokės labai DIDELĘ KAINĄ! Tai – ne Perspėjimas, tai – Grasinimas [sic]“, – prezidentas anksčiau parašė per tviterį.
