M. Pezeshkianas surinko daugiau nei 10,4 mln. balsų, o S. Jalili, buvęs derybininkas dėl branduolinės programos, daugiau nei 9,4 mln. balsų, sakė Irano rinkimų institucijos atstovas Mohsenas Eslami (Mohsenas Eslamis).
„Nė vienas iš kandidatų nesurinko absoliučios balsų daugumos, todėl daugiausiai balsų surinkę pirmasis ir antrasis pretendentai bus nukreipti į Sergėtojų tarybą“ dalyvauti antrajame ture, kuris vyks liepos 5 dieną, pridūrė jis.
Pasak M. Eslami, iš maždaug 61 milijono rinkimų teisę turinčių žmonių prie balsadėžių atėjo apie 24,5 mln. rinkėjų, tad aktyvumas siekė apie 40 proc. – mažiausias rodiklis per visą Irano istoriją.
Iš 13 ankstesnių Irano prezidento rinkimų nuo 1979 metų islamo revoliucijos tik vieni baigėsi antruoju turu, 2005 metais.
Konservatyvusis parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheris Ghalibafas (Mohamedas Bageris Galibafas) gavo apie 3,38 mln. balsų, o dvasininkas Mostafa Pourmohammadi (Mostafa Purmohamadis) – 206 397 balsus.
Rinkimų institucija iš viso suskaičiavo 1 056 159 sugadintų biuletenių.
Rinkimai iš pradžių buvo numatyti 2025 metais, tačiau juos teko paankstinti dėl ultrakonservatyvaus prezidento Ebrahimo Raisi (Ebrahimo Raisio) žūties sraigtasparnio katastrofoje praėjusį mėnesį.
Irane kandidatų tinkamumą įvertinanti Sergėtojų taryba iš pradžių patvirtino šešis pretendentus.
Tačiau likus dienai iki rinkimų du kandidatai – ultrakonservatyvių pažiūrų Teherano meras Alireza Zakani (Alireza Zakanis) ir E. Raisi viceprezidentas Amirhosseinas Ghazizadehas Hashemis (Amirhoseinas Gazizadehas Hašemis) – pasitraukė iš kovos.
Per 2021 metų rinkimus, kurie atvedė E. Raisi į valdžią, Sergėtojų taryba diskvalifikavo daugelį reformistų ir nuosaikiųjų pažiūrų kandidatų, todėl daugelį rinkėjų tai atbaidė nuo balsavimo.
Tuomet rinkėjų aktyvumas buvo šiek tiek mažesnis nei 49 proc. – tai buvo tuometinis antirekordas.