Irano valdžia pastaruoju metu intensyviai ieško mėginančiuosius pasinaudoti smunkančiu rialu, šiemet iš dalies dėl JAV sprendimo grąžinti sankcijas praradusiu maždaug pusę savo vertės dolerio atžvilgiu.
„Šiuo jautriu ekonominiu laikotarpiu šis tinklas gavo 47 mlrd. rialų (350 tūkst. eurų) vertės užsienio valiutos, skirtos būtiniausių prekių importui, bet vietoje to investavo juos į kitas šalis“, – sakoma ministerijos tinklapyje paviešintame pareiškime.
Jame priduriama, kad vakarinėje Kurdistano provincijoje veikę nusikaltėliai per „netikras bendroves, suklastotus dokumentus ir kyšininkavimą“ gavo subsidijuotus dolerius iš valstybinių bankų.
Irane valiuta keičiama keliais kursais, o vyriausybė subsidijuoja būtiniausių prekių importuotojus: jiems vienas doleris kainuoja 42 tūkst. realų.
Dauguma iraniečių priversti pirkti JAV valiutą atviroje rinkoje, kur, remiantis valiutų kursus stebinčiu tinklapiu „Bonbast“, už vieną dolerį pirmadienį buvo prašoma 110 tūkst. rialų.
Rugsėjo mėnesį rialo vertė smuko iki 190 tūkst. už dolerį, tad centrinis bankas, siekdamas stabilizuoti valiutą, pastarosiomis savaitėmis vidaus rinką tvindė grynaisiais.
Per pastaruosius kelis mėnesius buvo suimti dešimtys kitų „ekonomikos trikdytojų“, o lapkritį už piktnaudžiavimą staigiai padidėjusia aukso ir dolerių paklausa buvo įvykdyta mirties bausmė „monetų sultonu“ pramintam verslininkui ir jo bendrininkui.
Daugelis panikos apimtų iraniečių mėgino apsaugoti savo santaupas nuo nuvertėjimo pirkdami užsienio valiutą ir tauriuosius metalus, JAV prezidentui Donaldui Trumpui gegužę paskelbus, kad Vašingtonas traukiasi iš 2015 metų susitarimo dėl Irano branduolinės programos ir grąžina Teheranui sankcijas.
