Irano sukarintos organizacijos Basidž vadovas Mohammadas Reza Naghdi pareiškė, kad už šios tragedijos slypi JAV interesai. „Amerikiečiai slypi už Minos tragedijos. Iš jų propagandos aišku, kad jie nusiteikę prieš hadžo tradiciją“, – teigė jis.
Beveik dėl visų pasaulio problemų amerikiečius kaltinanti Basidž organizacija taip pat pareiškė, kad ši tragedija vakariečiams dabar leis „smerkti hadžo tradiciją“ ir „neigiamai vaizduoti islamo religiją“.
Kaltę verčia Saudo Arabijai ir žydams
Tai ne vienintelė sąmokslo teorija, viešai keliama Irano žiniasklaidoje. Iraniečius ypač piktina tai, kad tragedijos aplinkybių tyrimas patikėtas tik Saudo Arabijos pareigūnams. Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras Abdelas al-Jubeiras paprašė kantrybės, tačiau Iranas neketina laukti.
Didėjant dvišalių santykių įtampai dėl karo Sirijoje ir Saudo Arabijos politikams menkai prisidėjus prie to, kad Irano viešojoje erdvėje sklindantys gandai būtų paneigti, iraniečiai reikalauja veikti.
Irano karinių pajėgų generolas Massudas Jazayeri jau viešai paskelbė, kad tragedija hadžo procese ir rugsėjo 11 dieną Mekoje nuvirtęs kranas yra Izraelio ir Saudo Arabijos sąmokslo dalis.
Irano karinių pajėgų generolas Massudas Jazayeri jau viešai paskelbė, kad tragedija hadžo procese ir rugsėjo 11 dieną Mekoje nuvirtęs kranas yra Izraelio ir Saudo Arabijos sąmokslo dalis.
„Turėdami galvoje sionistų įsiskverbimą į Saudo Arabijos politinį elitą, galime įtarti, kad šie du incidentai, nusinešę daugybę maldininkų gyvybių, yra susiję“, – naujienų agentūrai „Fars“ teigė generolas.
Be to, jis pareiškė, kad arabų valstybių užduotimi turėtų tapti šių „sionistinių sąmokslininkų“ išaiškinimas. Kalbėdamas rugsėjo 30 dieną, Rusijai jau pradėjus bombardavimą Sirijoje, jis pareiškė, kad Iranas yra pasirengęs veikti ir kariniu atžvilgiu, jei Saudo Arabija nesuteiks reikalingų atsakymų.
Nesutaria dėl Sirijos
Tuo metu Saudo Arabija pasmerkė Rusijos bombardavimus Sirijoje, kurie nukreipti prieš sunitų opozicijos pajėgas, besipriešinančias Basharo al-Assado režimui.
Dar didesnį šurmulį Irane kelia tai, kad dalis maldininkų dingo be žinios, o apie jų likimą nenori kalbėti nei vietos, nei Saudo Arabijos valdžia. Pradėjo sklisti kalbos apie galimą pagrobimą.
Tuo metu Saudo Arabija pasmerkė Rusijos bombardavimus Sirijoje, kurie nukreipti prieš sunitų opozicijos pajėgas, besipriešinančias Basharo al-Assado režimui.
Vienas iš tų „paslaptingai dingusiųjų“ buvo Irano pasiuntinys Libane Ghazanfaras Roknabadis. Tiesa, jo mirties faktas buvo patvirtintas spalio 1-ąją, tačiau iki tol sklido kalbos apie tai, kad su „Hezbollah“ organizacija ryšius palaikęs diplomatas galėjo būti pagrobtas Izraelio specialiųjų tarnybų.
Tokius gandus dažnai pakursto ir neatsakingi Irano ministrų pasisakymai. Štai kultūros ministras Hosseinas Noushabadis, prieš paskelbiant apie patvirtintą žūtį spūsties metu, aiškino, kad „nemažai galimybių, jog Roknabadis išties galėjo būti pagrobtas“.
Tašką šioje istorijoje pasistengė padėti Irano ajatola Ali Khamenei'us, kuris pareiškė, kad Saudo Arabija turėtų atsiprašyti musulmonų pasaulio ir prisiimti atsakomybę dėl tragedijos.
