Iranas turi apie 48 mln. rinkėjų, tačiau balsuos ne visi iš jų.
Šalies lyderiai naudodamiesi proga suaktyvino retoriką prieš Vakarų valstybes, kurios vykdo griežtas sankcijas, siekdamos priversti Teheraną atsisakyti prieštaringai vertinamos branduolinės programos.
Pagrindinės reformų šalininkų partijos šiuos rinkimus boikotuos, o draudimas kandidatuoti asmenims, kurie galimai nėra visiškai lojalūs islamiškam režimui reiškia, kad kandidatų sąrašuose dominuoja konservatyvių pažiūrų pretendentai.
Dėl šios priežasties mažėja galimybių rinktis palaikantiems opozicinį Žaliąjį judėjimą ir reformų šalininkų organizacijas, kurios organizavo masinius protestus po paskutinio šalyje vykusio visuotinio balsavimo – 2009 metų prezidento rinkimų.
Per juos buvo perrinktas Mahmoudas Ahmadinejadas, nors opozicija piktinosi dėl balsų klastojimo.
Šįkart grumtynės vyks tik tarp konservatorių, kurie palaiko M.Ahmadinejadą, ir griežtosios linijos šalininkų, kurie yra prieš jį nusistatę. Tačiau abi stovyklos varžosi, kuri iš jų pademonstruos didesnę ištikimybę šalies aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei.
Irano valiutos rialo vertė sumažėjo perpus nuo metų pradžios, kai JAV ir Europos Sąjunga (ES) sugriežtino sankcijas.
Režimas, susirūpinęs, kad menkas rinkėjų aktyvumas gali pademonstruoti menką jo palaikymą visuomenėje, ne kartą ragino piliečius balsuoti penktadienį.
Šių rinkimų rezultatai nulems politinių jėgų sanklodą prieš ateinančiais metais vyksiančius Irano prezidento rinkimus, kai M.Ahmadinejadas, išnaudojęs savo kadencijų limitą, turės perduoti šalies vairą kitam lyderiui.
Parlamento rinkimų kampanija buvo blanki; per ją nebuvo diskutuojama dėl pagrindinės rinkėjams rūpinčios problemos – blogėjančios Irano ekonomikos padėties dėl juntamo Vakarų šalių sankcijų poveikio.
Irano valiutos rialo vertė sumažėjo perpus nuo metų pradžios, kai JAV ir Europos Sąjunga (ES) sugriežtino sankcijas.
Tačiau ir anksčiau iraniečiai skundėsi dėl didelės infliacijos, kuri oficialiai siekia 21 proc., tačiau neoficialiais skaičiavimais gerokai viršija 30 procentų.
Didelis nedarbas, kuris, kaip rodo oficiali statistika, siekia 12 proc., taip pat kelia susirūpinimą.
