Irane žurnalistai bėga iš darboviečių: režimui vis sunkiau valdyti informaciją

Iraniečiai išėjo į gatves, kai prie kaimyninio Irako sostinės Bagdado oro uosto JAV bepilotė skraidyklė nukovė Irano generolą Qasemą Soleimani.

Bet iš namų Irano žmonės išėjo ir po kelių dienų, kai vyriausybė pripažino, kad prie Teherano sudužęs Ukrainos oro linijų keleivinis lėktuvas ne patyrė staigų gedimą, o buvo numuštas – paties Irano raketomis.

Negana to, tęsiantis protestams pasigirdo įdomūs šalies prezidento Hassano Rouhani, regis, kelias dienas nežinojusio apie kariškių padarytą klaidą, ir diplomatijos vadovo Mohammado Javado Zarido komentarai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Irane sudužo Ukrainai priklausantis keleivinis lėktuvas „Boeing 737“

Pirmasis paragino „priimti rimtą sprendimą“ dėl Irano politinės sistemos, o M.J.Zarifas įgėlė tik aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei atsakingai Revoliucinei gvardijai, pareikšdamas, kad „žmonėms buvo meluojama“ dėl aviakatastrofos priežasties.

Gali būti, kad dar svarbiau tai, kaip į aviakatastrofą ir ją palydėjusį režimo melą reagavo Irano žiniasklaida.

O šiame fronte buvo prieita iki tokios situacijos, kad žurnalistams tenka atsiprašinėti žiūrovų ir skaitytojų. Negana to, keli žiniasklaidos atstovai atsistatydino. Ką tai reiškia?

Atsiprašė už ilgametį melą

Praėjusį trečiadienį Irano valstybinė televizija žinias pradėjo nuo informacijos, esą per raketų ataką Irake, kur buvo smūgiuota dviem karinėms bazėms, žuvo 80 JAV karių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Al Asado karinė bazė Irake po Irano raketų atakos

Ta pati televizija ir valstybiniai naujienų portalai tuomet kelias dienas vis kartojo, kad Teherane į Kijevą skristi pakilęs keleivinis lėktuvas sudužo dėl techninių problemų.

M.J.Zarifas įgėlė tik aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei atsakingai Revoliucinei gvardijai, pareikšdamas, kad „žmonėms buvo meluojama“ dėl aviakatastrofos priežasties.

Žinoma, dabar jau aišku, kad visa tai nebuvo tiesa. Per karinių bazių ataką nežuvo nė vienas JAV kariškis, o Teheranas savaitgalį pripažino, kad Ukrainos oro linijų lėktuvą pasmerkė dvi pačių iraniečių raketos.

„Žiūrovams Irane buvo įžūliai meluojama“, – tepasakė tyrimų centre „Brookings Doha Center“ dirbantis analitikas Ali Fathollah-Nejadas.

Valstybinės televizijos žinių vedėja Gelare Jabbari praėjusį sekmadienį atvirai parašė: „Atsiprašau, kad per televiziją melavau jums 13 metų.“

Ir nors melagingi teiginiai šalies žiniasklaidoje tikrai nenustebino padėtį Irane nuolat stebinčių tyrėjų, netikėta būtent šiuo atveju tai, kad propagandinius transliuotojus paliko keli žurnalistai.

Apie tai, kad traukiasi, jie paskelbė socialiniuose tinkluose, nors įrašai dabar jau ištrinti. Antai valstybinės televizijos žinių vedėja Gelare Jabbari praėjusį sekmadienį atvirai parašė: „Atsiprašau, kad per televiziją melavau jums 13 metų.“

Prabilo ir Teherano provincijos žurnalistų asociacija, išplatinusi kartėliu persmelktą pranešimą: „Šiai visuomenei dabar pavojų kelia ne tik raketos ar karinės atakos, bet ir tai, kad nėra laisvos žiniasklaidos.

Tiesos slėpimas ir melo skleidimas traumavo auditoriją. Tai, kas nutiko, reiškia katastrofą žiniasklaidai Irane.“

Represijos prieš žurnalistus

Kaip teigia padėtį Irane analizuojantis Sanamas Vakilas, vien šie keli pareiškimai dėl išėjimo iš darbo liudija, kad Teheranui gali kilti sunkumų toliau kontroliuojant informacijos srautus šalyje.

Esą žurnalistų pasitraukimai išryškina įsisenėjusį pyktį ir neviltį, bet taip pat gali paveikti dalį politinio elito.

„Ši situacija nėra iš tokių, kai režimas gali tiesiog nusiplauti rankas“, – pabrėžė S.Vakilas, dirbantis Londone įsikūrusiame institute „Chatham House“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Irane sudužo Ukrainai priklausantis keleivinis lėktuvas „Boeing 737“

A.Fathollah-Nejadas vis dėlto įspėjo, kad poveikis kol kas simbolinis, mat valstybinės žiniasklaidos įtaka Irane jau kuris laikas slopo: „Daugelis iraniečių informaciją gauna ne iš valstybinių priemonių.“

„Tiesa, žurnalistų pasitraukimai – svarbus, kad ir simbolinis, gestas, o dėl jo režimo pareigūnams bus sunkiau apsimesti, jog nieko tokio neįvyko“, – teigė analitikas.

Be to, nors valstybinė televizija Irano žmonėms nebėra svarbi, protestai išeinant iš darbo šalyje, kur žiniasklaidos laisvė užspausta iki maksimumo ir kur žurnalistai dažnai tampa represijų taikiniais, išties stebina.

Žurnalistų pasitraukimai – svarbus, kad ir simbolinis, gestas, o dėl jo režimo pareigūnams bus sunkiau apsimesti, jog nieko tokio neįvyko

Organizacija „Reporteriai be sienų“ naujausioje ataskaitoje vadina Iraną „viena daugiausiai represijų žurnalistams per pastaruosius 40 metų taikančių šalių“, kurioje nepailstamai „kontroliuojamos naujienos ir informacija“.

Ataskaitoje taip pat skelbiama, kad nepriklausomi žurnalistai Irane „nuolat gąsdinami, nereguliariai suimami ir po nesąžiningų teismo procesų ilgam įkalinami“.

Naujienas vis sunkiau nuslėpti

Tiesa, ir praeityje būta atvejų, parodžiusių, kad režimas nėra visagalis kalbant apie informacijos kontrolę. Antai 2009-aisiais po prezidento rinkimų protestavo tūkstančiai žmonių.

Anot S.Vakilo, dalis visuomenės jau priprato vartoti nepriklausomus naujienų šaltinius, ypač internete. Daug kas esą žiūri televizijos kanalą „BBC Persian“, kuris šalyje pasiekiamas palydovu.

„Irane protestai, kuriais metamas iššūkis režimui, vyksta vis dažniau, ir manau, kad tai susiję su interneto vartojimu“, – teigia S.Vakilas, jo teigimu, šalies jaunimas socialiniuose tinkluose vis susiduria su kitose šalyse parengtais reportažais apie tikrąją padėtį Irane.

Praeityje žurnalistės G.Jabbari atsiprašymas už melą būtų pasiekęs nedaug žmonių. Tačiau moteris jį paskelbė tinkle „Instagram“, o tai reiškia, kad įrašą galėjo pamatyti milijonai iraniečių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Socialiniai tinklai

„Jauni žmonės didžiąją dalį informaciją gauna internete“, – „The Washington Post“ teigė vienas, žinoma, prisistatyti nenorėjęs vyriausybės kritikas, kuris gyvena Teherane.

Anonimas taip pat vardijo programėles, kuriomis naudojasi vis daugiau iš 40 mln. interneto vartotojų Irane – „WhatsApp“, „Instagram“, „Telegram“. Iš viso šalyje yra 81 mln. gyventojų.

Ir nors režimas įvairias platformas vis uždraudžia, iraniečiai jas vartoja naudodamiesi VPN paslauga.

Aišku, galima blokuoti visą interneto ryšį, bet skaičiuojama, kad tokios priemonės valstybei labai daug kainuoja – o juk Iraną ir taip spaudžia JAV sankcijos.