Tuo metu vienas cituojamas parlamentaras sakė, kad pareigūnai dėl protestų areštavo daugiau kaip 7 tūkst. žmonių, o vienas saugumo pareigūnas pareiškė, kad demonstrantai bandė užimti Irano valstybinę televiziją.
Irano vyriausybė dar nepaskelbė jokių skaičių apie protestų ir jų slopinimo metu sužeistus, areštuotus ar žuvusius žmones.
Protesto akcijos visoje šalyje prasidėjo vyriausybei naktį į lapkričio 15-ąją paskelbus apie mažmeninių degalų kainų padidinimą. Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ nurodo mananti, kad smurtas Irane nusinešė mažiausiai 143 gyvybes, bet Iranas tai ginčija, nors nepateikia jokių savo pozicijos įrodymų.
Sakydamas savo kalbą A.Khamenei, kurį citavo valstybinė žiniasklaida, teigė, kad iraniečiai nuslopino „labai pavojingą didelį sąmokslą, kuris atsiėjo labai daug pinigų ir pastangų“. Jis gyrė policiją, Revoliucinę gvardiją ir „Basij“ už jų įsikišimą ir „įvykdytą užduotį labai sudėtingoje konfrontacijoje“.
A.Khamenei, kurio žodis sprendžiant visus valstybės reikalus yra paskutinis, tvirtino, kad protestus surežisavo „pasaulinė arogancija“ – taip jis vadina Jungtines Valstijas. Pasak jo, Amerika siekė pasinaudoti kainų pakėlimu kaip „galimybe“ įvesti savo „kariuomenę“, o Irano tarnybų atsakas buvo antausis Amerikai.
Trečiadienį minimos „Basij“ įkūrimo 40-osios metinės. Per protestus daryti vaizdo įrašai, kaip teigiama, rodo, kaip „Basij“ nariai – vilkintys civilius drabužius arba atvažiavę motociklais – muša ir sulaiko protestuotojus.
Gana nuosaikių pažiūrų šiitiško Irano prezidentas Hassanas Rouhani dėl protestų taip apt kaltino Ameriką, nepateikdamas jokių įrodymų. Smurtaujančius protestuotojus jis pavadino „samdiniais“ ir „chuliganais“ pareiškęs, kad pastaruosius dvejus metus JAV neva siuntė pinigus demonstracijoms įžiebti.
„Mes iškovojome didelę nacionalinę pergalę prieš supervalstybes, – sakė H.Rouhani. – Ši didvyriška istorija rodo mūsų tautos galią.“
Tuo metu nuosaikioji naujienų svetainė „Entekhab“, cituodama parlamento nacionalinio saugumo ir užsienio politikos komiteto narį Hosseiną Naghavi Hosseini, pranešė, kad per demonstracijas buvo suimta daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Daugiau informacijos jis nepateikė.
Vidaus reikalų ministras Abdolreza Rahmani Fazli interviu valstybinei televizijai antradienį sakė, kad „maždaug 500 žmonių“ bandė šturmuoti Irano valstybinės televizijos pastatą, tačiau šios informacijos nepatikslino. Apie protestus šiauriniame Teherano rajone, kur įsikūrusi valstybinė televizija, pranešimų anksčiau nebuvo gauta.
Anot A.R.Fazli, demonstracijose dalyvavo bemaž 200 tūkst. žmonių – daugiau, nei buvo skelbiama anksčiau. Pasak jo, demonstrantai suniokojo daugiau nei 50 policijos būstinių, 34 greitosios pagalbos automobilius, 731 bankų padalinį ir 70 degalinių visoje šalyje.
„Yra žmonių, nužudytų peiliais, šautuvais ir šūviais“, – sakė jis, nenurodydamas žuvusiųjų skaičiaus.
Lapkričio 16 dieną Iranas atjungė internetą visoje šalyje, nukirsdamas gyventojų ryšį su išoriniu pasauliu. Todėl nustatyti tikrąjį protestų mastą ir trukmę buvo labai sudėtinga. Nors interneto ryšys jau atkurtas, trečiadienio vakarą mobilusis ryšys daugiausia neveikė. Remiantis pranešimais, mobiliojo interneto vartotojai gali juo naudotis Teherane ir dar aštuoniose provincijose.
Apie didinamas degalų kainas Irano vyriausybė paskelbė 80 mln. šalies gyventojų jau ir taip išgyvenant finansinius sunkumus ir darbo vietų trūkumą dėl JAV įvestų sankcijų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas sankcijas Iranui paskelbė netrukus po to, kai Amerika vienašališkai pasitraukė iš tarptautinio Irano branduolinio susitarimo.
