Kas įvyko Izraelyje?
- „Politico“: Irano smūgis yra savotiška Dievo dovana Izraelio ministrui pirmininkui.
- Naujas posūkis: Irano smūgiai Izraeliui gali trukdyti Rusijai kariauti Ukrainoje.
- „The Telegraph“: Iranas atskleidė, koks bejėgis jis yra – taikinį pasiekė tik viena raketa.
- Sekmadienio naktį Iranas į Izraelį paleido 360 dronų ir raketų. Tai pirmas toks plataus masto karinis Irano puolimas prieš Izraelį.
- Pasaulio lyderių reakcija į Irano smūgį Izraeliui: „Tai dvigubas Teherano pralaimėjimas“.
Naujausias žinias skaitykite atnaujinimuose žemiau:
„Politico“: Irano smūgis yra savotiška Dievo dovana Izraelio ministrui pirmininkui
18:46
Iranas nebėra menamas gąsdintojas, ir tai yra Dievo dovana Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu, kuris Teherano šeštadienį surengtą dronų ir raketų antskrydį gali paversti politine nauda sau, jam toliau tęsiant karą Gazoje ir galbūt Libane, rašo leidinio „Politico“ apžvalgininkai.
B.Netanyahu ilgą laiką buvo pašiepiamas už tai, kad beveik už kiekvienos grėsmės Izraelio saugumui įžvelgdavo mulas, ir buvo plačiai kaltinamas tuo, kad pervertina aukščiausiojo Irano lyderio ajatolos Ali Khamenei puolimo riziką.
„Dabar B.Netanyahu gali teigti, kad kaukės nukrito ir tikrasis priešas tapo aiškus po to, kai beprecedentis Islamo Respublikos bombardavimas peržengė tai, kas dešimtmečius buvo neįsivaizduojama raudona linija. Tai pirmas kartas, kai Iranas tiesiogiai atakavo Izraelio valstybę, o Irano prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Mohammadas Jamshidi teigė, kad dabar Teherano ir Izraelio „strateginė lygtis“ pasikeitė“, – pastebi „Politico“.
Ši nauja dinamika labai sustiprina B.Netanyahu pozicijas užsitikrinant tarptautinę karinę paramą ir leidžia jam dvigubai sustiprinti karą prieš Irano remiamą „Hamas“ Gazos Ruože, o vėliau galbūt pereiti prie Libano „Hezbollah“ – kito Irano šiitų statytinio. Premjeras dabar turi daugiau laisvės vaizduoti Gazos karą kaip nacionalinio išlikimo kovą su gerai ginkluotu geostrateginiu sunkiasvoriu, kuriam vadovauja islamo fundamentalistai, siekiantys branduolinio ginklo.
Be to, Iranas vargu ar galėjo tai padaryti geresniu laiku – jis metė B.Netanyahu gelbėjimosi ratą kaip tik tuo metu, kai tarptautinė kantrybė dešiniojo sparno lyderio atžvilgiu buvo pakibusi ant plauko. Be to, dėl didėjančių civilių aukų skaičiaus Gazos Ruože, B.Netanyahu konfrontavo su JAV prezidentu Joe Bidenu, kuris nori, kad B.Netanyahu nepultų Rafos pasienio miesto. B.Netanyahu patyrė didžiulį spaudimą dėl to, kad Izraelis neseniai nužudė septynis pagalbos organizacijos „World Central Kitchen“ darbuotojus.
Pasak „Politico“ apžvalgininkų, dėl nakties atakos Izraelio palaikymo argumentai tampa beveik nepaneigiami, visų pirma dėl to, kas gali pasirodyti esanti didelė strateginė Irano režimo klaida. Irano vadovybė, kuri ir taip jau yra smerkiama šalyje dėl korupcijos, baisaus blogo ekonomikos valdymo ir žudikiško žmogaus teisių pažeidinėjimo, dabar taip pat rizikuoja pasirodyti esanti kariškai nepajėgi.
J.Bideno parama Izraeliui dabar yra „geležinė“, o Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas patvirtino, kad Didžioji Britanija „ir toliau gins Izraelio saugumą“. Prancūzija ir Didžioji Britanija – dvi Europos branduolinės NATO valstybės – dalyvavo gynyboje nuo Irano bombardavimo.
JAV abiejų partijų Kongreso nariai ragina patvirtinti papildomą tarptautinę pagalbą Izraeliui po Irano veiksmų.
Dvi geros galimybės
Buvęs B.Netanyahu patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Yaakovas Amidroras sutiko, kad išpuolis jo buvusiam viršininkui suteikė puikią galimybę.
„Bibi gavo dvi geras galimybes, o tai retai pasitaiko“, – sakė į atsargą išėjęs generolas, buvęs Izraelio karinės žvalgybos tyrimų departamento vadovas Yaakovas Amidroras.
„Jis gali arba griebtis aštuonkojo galvos, t. y. Teherano, argumentuodamas, kad dabar mes turime tam pateisinimą. Arba jis gali pasakyti amerikiečiams: mes suprantame, kad jūs nenorite, jog mes eskaluotume santykius su Iranu, ir esame pasirengę eiti į kompromisą, tačiau mainais norime, kad Amerika suteiktų Izraeliui visą pagalbą, kurios reikia „Hamas“ kariniam pajėgumui Gazos Ruože sunaikinti, įskaitant Rafą“, – sakė Y.Amidroras.
Pirmoji galimybė – tiesioginis Irano puolimas – būtų didžiulis iššūkis vien Izraeliui, o Jungtinės Valstijos jau signalizuoja, kad nori išvengti tokio gaisro.
Iranas savo nesėkmingą išpuolį prieš Izraelį vadina apgalvotu atsakomuoju smūgiu ir teigia, kad jis patenkina šalies keršto poreikį po šio mėnesio pradžioje įvykdyto mirtino išpuolio prieš jo konsulatą Damaske. Ginklai padarė nedidelę žalą Izraelio oro pajėgų bazei – ir Teheranas sako, kad nori tuo baigti ginčą. Irano tvirtinimas, kad dronai ir raketos turėjo būti tiksliai sureguliuota žinia, o ne sukelti daug aukų, Izraelyje nėra priimama rimtai, tačiau gali būti, kad yra rimtų strateginių priežasčių žaisti su šia fikcija, teigia „Politico“.
„Tai nebuvo simbolinis Irano išpuolis, tai buvo didelė ataka“, – sakė Charlesas Freilichas, buvęs Izraelio nacionalinio saugumo patarėjas. Tačiau jis pažymėjo, kad tai nereiškia, jog tiesioginis atsakas yra neišvengiamas. „Normaliomis aplinkybėmis Izraelis turėtų atsakyti į tokio pobūdžio ir masto išpuolį. Tačiau šiuo atveju Izraeliui gali tekti sutikti su Amerikos pageidavimais, o tai, be abejo, prieštarauja kai kuriems pagrindiniams Izraelio nacionalinio saugumo strategijos principams“, – sakė jis.
Tačiau vienas Izraelio pareigūnas teigė, kad atsakas bus, tačiau įspėjo, kad jis turi būti pamatuotas, kad būtų išvengta plataus masto karo Artimuosiuose Rytuose.
Taikinys – Rafa. Taikinys – Libanas
Tokie nuogąstavimai dėl tiesioginio atsako Teheranui didina perspektyvą, kad Izraelis visą savo pyktį gali šlieti arčiau savo namų, tęsdamas išpuolius Palestinos teritorijose ir galbūt imdamasis didesnių veiksmų Libane, kuriuos kai kurie griežtosios linijos šalininkai jo ministrų kabinete jau kelis mėnesius propaguoja. Irano užsienio politikai jau seniai priekaištaujama, kad Teheranas rūpinasi savo išlikimu ir prestižu ir nesirūpina didelėmis aukomis, kurias sukelia jo intervencijos nuo Libano iki Jemeno.
Buvęs Izraelio strateginių reikalų ministerijos generalinis direktorius Yossi Kuperwasseris pažymėjo, kad visas karas Gazos Ruože nuo pat pradžių buvo „karas prieš Iraną“.
Jis pridūrė, kad Izraelis turi „apriboti šio fanatiško Irano režimo galimybes“. „Šiuo tikslu pirmiausia turime užbaigti darbą Gazoje, kuris bus skausmingas iraniečiams. Visa tai prasidėjo dėl to, kad jie norėjo išgelbėti „Hamas“, – sakė Y.Kuperwasseris.
„Antra – užtikrinti, kad Irano branduolinis projektas pajustų pasekmes. Tik įsivaizduokite, jei kas nors panašaus būtų įvykę, kai iraniečiai turi branduolinį ginklą ir yra taip arti jo turėjimo“, – sakė jis.
Iš tiesų jau yra ženklų, kad Izraelis naudojasi Irano veiksmais, kad įgytų pranašumą tiek Gazoje, tiek Libane.
Izraelio laikraštis „Times of Israel“ pranešė, kad Gazoje aukšto lygio diskusijos su JAV dėl Rafos – kai Vašingtonas nori išvengti plataus masto invazijos į miestą – dabar yra „antroje vietoje“.
Libano fronte Izraelio gynybos pajėgos sekmadienį smogė giliai šiaurės rytų Libane, pataikydamos į „Hezbollah“ priklausančią „svarbią ginklų gamybos vietą“. Pasak IDF, per Irano ataką Libano grupuotė paleido apie 40 raketų į šiaurės Izraelį.
Valdančiojoje koalicijoje esantys ultranacionalistai ir kraštutinių dešiniųjų partijos vis labiau spaudžia B.Netanyahu imtis ryžtingų atsakomųjų veiksmų. Nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras ir šalies finansų ministras Bezalelis Smotrichas ragina Izraelio vadovą nesileisti paveikiamam JAV pareigūnų, kurie įspėja jį dėl atsakomųjų veiksmų.
„Bibi visų klausosi ir bandys suderinti visus jam keliamus reikalavimus, tačiau nematau, kad jis susilaikytų nuo tam tikrų atsakomųjų veiksmų“, – sakė vyriausybės pareigūnas, kuriam suteiktas anonimiškumas, kad galėtų laisvai kalbėti.
„Suprantama, kad tai yra lūžio taškas, kuris, jei bus tinkamai sprendžiamas, bus naudingas Izraeliui diplomatiniu požiūriu“, – tęsė pareigūnas. „Išpuolis nuplėšė kaukę ir parodė pasauliui, kas yra Iranas, ir mes nenorime, kad kokie nors mūsų veiksmai atitrauktų nuo to dėmesį. Jei elgsimės protingai, turėsime galimybę sukurti daug stipresnę koaliciją prieš Iraną. Taigi, taip, atsakomieji veiksmai bus, nesuprantu, kaip Bibi galėtų to nedaryti, tačiau jie nebus visais ginklais; jie bus labiau apriboti ir pamatuoti, kad būtų galima įrodyti, jog tai svarbu, ir neįžeisti mūsų sąjungininkų, kurie praėjusią naktį mums taip daug padėjo“, – kalbėjo pašnekovas.
Karo ministrų kabineto ministras Benny Gantzas užsiminė apie tą patį, sakydamas pareiškimą: „Mes sukursime regioninę koaliciją ir reikalausime kainos iš Irano mums tinkamu būdu ir laiku“.
Buvęs Izraelio pasiuntinys Jungtinėse Tautose Danny Danonas sakė „Politico“, kad tam tikras atsakomasis smūgis yra neišvengiamas. „Mūsų kaimynystėje būtų neatsakinga nesiimti atsakomųjų veiksmų po tokio precedento neturinčio Irano išpuolio prieš Izraelį“, – teigė jis.
D.Danonas, kuris dabar yra „Likud“ įstatymų leidėjas, du kartus metęs iššūkį B.Netanyahu dėl partijos lyderio posto ir gali tai padaryti dar kartą, pridūrė: „Mes žinome, kad Iranas stovi už visų savo statytinių, ir tai pirmas kartas, kai jie nusprendė mus atakuoti tiesiogiai. Neturime kito kelio, kaip tik pasiųsti aiškią žinią, kad tai buvo klaida, su kuria nesutiksime. Jei neatsakysime, sulauksime dar vienos Teherano atakos.“
Karinė Jordanijos pagalba Izraeliui nustebino ne visus
23:40
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį dešimtis Irano į Izraelį paleistų bepiločių orlaivių perėmė Jordanijos oro pajėgų lėktuvai, kai jie kirto karalystės oro erdvę.
Amano karinė pagalba Izraeliui buvo entuziastingai sutikta žydų valstybėje, tačiau taip pat nustebino daugelį izraeliečių, nes Hašimitų karalystė nepaliaujamai kritikavo Izraelio karą su „Hamas“ ir patyrė didelį vidaus spaudimą nutraukti diplomatinius santykius su Jeruzale, rašo timesofisrael.com.
Tačiau kai kuriems komentatoriams Amano įsikišimas šeštadienio vakarą nebuvo staigmena. Ghaithas al Omari, iš Jordanijos kilęs Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, sakė, kad dramatiškas karalystės paramos demonstravimas įrodė, kad Amano ir Jeruzalės saugumo aljansas yra tvirtas.
„Nepaisant visos politinės įtampos tarp Jordanijos ir Izraelio, kariniai ir žvalgybos ryšiai niekada nenutrūko, – sakė jis. – Tiesą sakant, kuo blogesnė politika, tuo labiau suartėja kariškiai, nes jie kartu supranta, kad reikia palaikyti šiuos santykius. Tai yra ir Jordanijos, ir Izraelio karinės doktrinos dalis“.
1994 m. Jordanija tapo antrąja arabų šalimi, užmezgusia diplomatinius ryšius su Izraeliu (po Egipto 1979 m.). Jordanija laiko save musulmonų šventųjų vietų Jeruzalės senamiestyje, įskaitant Al Aksos kompleksą, globėja, ir abi šalys glaudžiai bendradarbiauja saugumo ir žvalgybos srityse. Tačiau Amano ir Jeruzalės santykiai, pastaraisiais metais dažnai buvę įtempti, gerokai pašlijo prasidėjus Izraelio karui su „Hamas“.
Izraelis tiekia Jordanijai dujas pagal daugiamilijardinę sutartį ir vandenį pagal 1994 m. susitarimą. Lapkritį Jordanijos užsienio reikalų ministras Aymanas Safadi paskelbė, kad jo šalis pasitrauks iš Jungtiniams Arabų Emyratams tarpininkaujant sudaryto susitarimo, pagal kurį Jordanija turėtų tiekti Izraeliui saulės energiją mainais už tai, kad Izraelis jai tiektų nudruskintą vandenį. Tačiau kovo mėnesį Amanas, kaip pranešama, paprašė jį pratęsti dar vieneriems metams. Izraelis atsakė Jordanijai prašydamas, kad Jordanijos oficialūs asmenys sušvelnintų savo aštrią Izraelio kritiką.
„Tai, kas įvyko šeštadienio naktį, turėtų būti priminimas ne tik jordaniečiams, bet ir izraeliečiams apie jų santykių svarbą“, – sakė Gh.al Omari.
Amanas supranta, kad vaikšto ties plona riba tarp strateginio aljanso su JAV ir Izraeliu, kuris yra didelės finansinės pagalbos ir stabilumo neramiame regione šaltinis, ir įsipareigojimo Palestinos reikalui. Apie pusę Jordanijos gyventojų sudaro palestiniečių pabėgėliai ir jų palikuonys.
Baltieji rūmai: Irano ataka prieš Izraelį buvo gėdinga nesėkmė
21:25
Irano surengta masinė oro ataka prieš Izraelį buvo gėdinga nesėkmė, pirmadienį pareiškė Baltieji rūmai po to, kai JAV pajėgos padėjo Izraelio kariuomenei numušti daugumą Teherano paleistų raketų ir dronų.
„Matėme pranešimus, kad iraniečiai norėjo patirti nesėkmę, o ši įspūdinga ir gėdinga nesėkmė buvo suplanuota, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby. – Visa tai yra kategoriška netiesa.“
Iranas vėlų šeštadienį paleido daugiau nei 300 dronų ir raketų į Izraelį, sužeisdamas 12 žmonių, pranešė Izraelio kariuomenė.
Tačiau beveik visi dronai ir raketos buvo perimti jiems dar nepasiekus Izraelio teritorijos, nurodė kariuomenė, kuriai padėjo JAV, Jordanija, Britanija ir kitos sąjungininkės.
Irano revoliucijos gvardija nurodo, kad atakos prieš Izraelį ėmėsi keršydama už balandžio 1 dieną įvykdytą drono smūgį konsulatui Damaske, per kurį žuvo keli iraniečių kariškiai.
J.Bidenas teigia norintis užkirsti kelią konflikto plitimui Artimuosiuose Rytuose
20:28
JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė norintis užkirsti kelią tam, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose, kur Izraelis Gazos Ruože kariauja su islamistų judėjimu „Hamas“ ir savaitgalį atrėmė Irano atakas, „neišsiplėstų labiau, nei jau išsiplėtė“.
„Esame pasiryžę siekti paliaubų, kurios padėtų sugrąžinti įkaitus namo ir užkirstų kelią dar didesniam konflikto išplitimui“, – sakė J.Bidenas, Baltuosiuose rūmuose susitikęs su Irako ministru pirmininku Mohamedu Shia al Sudani.
J.Bidenas turėjo omenyje įkaitus, kuriuos „Hamas“ kovotojai pagrobė per kruviną spalio 7-osios išpuolį prieš Izraelį.
„Politico“: Irano smūgis yra savotiška Dievo dovana Izraelio ministrui pirmininkui
18:46
Iranas nebėra menamas gąsdintojas, ir tai yra Dievo dovana Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu, kuris Teherano šeštadienį surengtą dronų ir raketų antskrydį gali paversti politine nauda sau, jam toliau tęsiant karą Gazoje ir galbūt Libane, rašo leidinio „Politico“ apžvalgininkai.
B.Netanyahu ilgą laiką buvo pašiepiamas už tai, kad beveik už kiekvienos grėsmės Izraelio saugumui įžvelgdavo mulas, ir buvo plačiai kaltinamas tuo, kad pervertina aukščiausiojo Irano lyderio ajatolos Ali Khamenei puolimo riziką.
„Dabar B.Netanyahu gali teigti, kad kaukės nukrito ir tikrasis priešas tapo aiškus po to, kai beprecedentis Islamo Respublikos bombardavimas peržengė tai, kas dešimtmečius buvo neįsivaizduojama raudona linija. Tai pirmas kartas, kai Iranas tiesiogiai atakavo Izraelio valstybę, o Irano prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Mohammadas Jamshidi teigė, kad dabar Teherano ir Izraelio „strateginė lygtis“ pasikeitė“, – pastebi „Politico“.
Ši nauja dinamika labai sustiprina B.Netanyahu pozicijas užsitikrinant tarptautinę karinę paramą ir leidžia jam dvigubai sustiprinti karą prieš Irano remiamą „Hamas“ Gazos Ruože, o vėliau galbūt pereiti prie Libano „Hezbollah“ – kito Irano šiitų statytinio. Premjeras dabar turi daugiau laisvės vaizduoti Gazos karą kaip nacionalinio išlikimo kovą su gerai ginkluotu geostrateginiu sunkiasvoriu, kuriam vadovauja islamo fundamentalistai, siekiantys branduolinio ginklo.
Be to, Iranas vargu ar galėjo tai padaryti geresniu laiku – jis metė B.Netanyahu gelbėjimosi ratą kaip tik tuo metu, kai tarptautinė kantrybė dešiniojo sparno lyderio atžvilgiu buvo pakibusi ant plauko. Be to, dėl didėjančių civilių aukų skaičiaus Gazos Ruože, B.Netanyahu konfrontavo su JAV prezidentu Joe Bidenu, kuris nori, kad B.Netanyahu nepultų Rafos pasienio miesto. B.Netanyahu patyrė didžiulį spaudimą dėl to, kad Izraelis neseniai nužudė septynis pagalbos organizacijos „World Central Kitchen“ darbuotojus.
Pasak „Politico“ apžvalgininkų, dėl nakties atakos Izraelio palaikymo argumentai tampa beveik nepaneigiami, visų pirma dėl to, kas gali pasirodyti esanti didelė strateginė Irano režimo klaida. Irano vadovybė, kuri ir taip jau yra smerkiama šalyje dėl korupcijos, baisaus blogo ekonomikos valdymo ir žudikiško žmogaus teisių pažeidinėjimo, dabar taip pat rizikuoja pasirodyti esanti kariškai nepajėgi.
J.Bideno parama Izraeliui dabar yra „geležinė“, o Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas patvirtino, kad Didžioji Britanija „ir toliau gins Izraelio saugumą“. Prancūzija ir Didžioji Britanija – dvi Europos branduolinės NATO valstybės – dalyvavo gynyboje nuo Irano bombardavimo.
JAV abiejų partijų Kongreso nariai ragina patvirtinti papildomą tarptautinę pagalbą Izraeliui po Irano veiksmų.
Dvi geros galimybės
Buvęs B.Netanyahu patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Yaakovas Amidroras sutiko, kad išpuolis jo buvusiam viršininkui suteikė puikią galimybę.
„Bibi gavo dvi geras galimybes, o tai retai pasitaiko“, – sakė į atsargą išėjęs generolas, buvęs Izraelio karinės žvalgybos tyrimų departamento vadovas Yaakovas Amidroras.
„Jis gali arba griebtis aštuonkojo galvos, t. y. Teherano, argumentuodamas, kad dabar mes turime tam pateisinimą. Arba jis gali pasakyti amerikiečiams: mes suprantame, kad jūs nenorite, jog mes eskaluotume santykius su Iranu, ir esame pasirengę eiti į kompromisą, tačiau mainais norime, kad Amerika suteiktų Izraeliui visą pagalbą, kurios reikia „Hamas“ kariniam pajėgumui Gazos Ruože sunaikinti, įskaitant Rafą“, – sakė Y.Amidroras.
Pirmoji galimybė – tiesioginis Irano puolimas – būtų didžiulis iššūkis vien Izraeliui, o Jungtinės Valstijos jau signalizuoja, kad nori išvengti tokio gaisro.
Iranas savo nesėkmingą išpuolį prieš Izraelį vadina apgalvotu atsakomuoju smūgiu ir teigia, kad jis patenkina šalies keršto poreikį po šio mėnesio pradžioje įvykdyto mirtino išpuolio prieš jo konsulatą Damaske. Ginklai padarė nedidelę žalą Izraelio oro pajėgų bazei – ir Teheranas sako, kad nori tuo baigti ginčą. Irano tvirtinimas, kad dronai ir raketos turėjo būti tiksliai sureguliuota žinia, o ne sukelti daug aukų, Izraelyje nėra priimama rimtai, tačiau gali būti, kad yra rimtų strateginių priežasčių žaisti su šia fikcija, teigia „Politico“.
„Tai nebuvo simbolinis Irano išpuolis, tai buvo didelė ataka“, – sakė Charlesas Freilichas, buvęs Izraelio nacionalinio saugumo patarėjas. Tačiau jis pažymėjo, kad tai nereiškia, jog tiesioginis atsakas yra neišvengiamas. „Normaliomis aplinkybėmis Izraelis turėtų atsakyti į tokio pobūdžio ir masto išpuolį. Tačiau šiuo atveju Izraeliui gali tekti sutikti su Amerikos pageidavimais, o tai, be abejo, prieštarauja kai kuriems pagrindiniams Izraelio nacionalinio saugumo strategijos principams“, – sakė jis.
Tačiau vienas Izraelio pareigūnas teigė, kad atsakas bus, tačiau įspėjo, kad jis turi būti pamatuotas, kad būtų išvengta plataus masto karo Artimuosiuose Rytuose.
Taikinys – Rafa. Taikinys – Libanas
Tokie nuogąstavimai dėl tiesioginio atsako Teheranui didina perspektyvą, kad Izraelis visą savo pyktį gali šlieti arčiau savo namų, tęsdamas išpuolius Palestinos teritorijose ir galbūt imdamasis didesnių veiksmų Libane, kuriuos kai kurie griežtosios linijos šalininkai jo ministrų kabinete jau kelis mėnesius propaguoja. Irano užsienio politikai jau seniai priekaištaujama, kad Teheranas rūpinasi savo išlikimu ir prestižu ir nesirūpina didelėmis aukomis, kurias sukelia jo intervencijos nuo Libano iki Jemeno.
Buvęs Izraelio strateginių reikalų ministerijos generalinis direktorius Yossi Kuperwasseris pažymėjo, kad visas karas Gazos Ruože nuo pat pradžių buvo „karas prieš Iraną“.
Jis pridūrė, kad Izraelis turi „apriboti šio fanatiško Irano režimo galimybes“. „Šiuo tikslu pirmiausia turime užbaigti darbą Gazoje, kuris bus skausmingas iraniečiams. Visa tai prasidėjo dėl to, kad jie norėjo išgelbėti „Hamas“, – sakė Y.Kuperwasseris.
„Antra – užtikrinti, kad Irano branduolinis projektas pajustų pasekmes. Tik įsivaizduokite, jei kas nors panašaus būtų įvykę, kai iraniečiai turi branduolinį ginklą ir yra taip arti jo turėjimo“, – sakė jis.
Iš tiesų jau yra ženklų, kad Izraelis naudojasi Irano veiksmais, kad įgytų pranašumą tiek Gazoje, tiek Libane.
Izraelio laikraštis „Times of Israel“ pranešė, kad Gazoje aukšto lygio diskusijos su JAV dėl Rafos – kai Vašingtonas nori išvengti plataus masto invazijos į miestą – dabar yra „antroje vietoje“.
Libano fronte Izraelio gynybos pajėgos sekmadienį smogė giliai šiaurės rytų Libane, pataikydamos į „Hezbollah“ priklausančią „svarbią ginklų gamybos vietą“. Pasak IDF, per Irano ataką Libano grupuotė paleido apie 40 raketų į šiaurės Izraelį.
Valdančiojoje koalicijoje esantys ultranacionalistai ir kraštutinių dešiniųjų partijos vis labiau spaudžia B.Netanyahu imtis ryžtingų atsakomųjų veiksmų. Nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras ir šalies finansų ministras Bezalelis Smotrichas ragina Izraelio vadovą nesileisti paveikiamam JAV pareigūnų, kurie įspėja jį dėl atsakomųjų veiksmų.
„Bibi visų klausosi ir bandys suderinti visus jam keliamus reikalavimus, tačiau nematau, kad jis susilaikytų nuo tam tikrų atsakomųjų veiksmų“, – sakė vyriausybės pareigūnas, kuriam suteiktas anonimiškumas, kad galėtų laisvai kalbėti.
„Suprantama, kad tai yra lūžio taškas, kuris, jei bus tinkamai sprendžiamas, bus naudingas Izraeliui diplomatiniu požiūriu“, – tęsė pareigūnas. „Išpuolis nuplėšė kaukę ir parodė pasauliui, kas yra Iranas, ir mes nenorime, kad kokie nors mūsų veiksmai atitrauktų nuo to dėmesį. Jei elgsimės protingai, turėsime galimybę sukurti daug stipresnę koaliciją prieš Iraną. Taigi, taip, atsakomieji veiksmai bus, nesuprantu, kaip Bibi galėtų to nedaryti, tačiau jie nebus visais ginklais; jie bus labiau apriboti ir pamatuoti, kad būtų galima įrodyti, jog tai svarbu, ir neįžeisti mūsų sąjungininkų, kurie praėjusią naktį mums taip daug padėjo“, – kalbėjo pašnekovas.
Karo ministrų kabineto ministras Benny Gantzas užsiminė apie tą patį, sakydamas pareiškimą: „Mes sukursime regioninę koaliciją ir reikalausime kainos iš Irano mums tinkamu būdu ir laiku“.
Buvęs Izraelio pasiuntinys Jungtinėse Tautose Danny Danonas sakė „Politico“, kad tam tikras atsakomasis smūgis yra neišvengiamas. „Mūsų kaimynystėje būtų neatsakinga nesiimti atsakomųjų veiksmų po tokio precedento neturinčio Irano išpuolio prieš Izraelį“, – teigė jis.
D.Danonas, kuris dabar yra „Likud“ įstatymų leidėjas, du kartus metęs iššūkį B.Netanyahu dėl partijos lyderio posto ir gali tai padaryti dar kartą, pridūrė: „Mes žinome, kad Iranas stovi už visų savo statytinių, ir tai pirmas kartas, kai jie nusprendė mus atakuoti tiesiogiai. Neturime kito kelio, kaip tik pasiųsti aiškią žinią, kad tai buvo klaida, su kuria nesutiksime. Jei neatsakysime, sulauksime dar vienos Teherano atakos.“
JAV nenori eskalacijos su Iranu, bet toliau gins Izraelį
18:12
Jungtinės Valstijos nenori eskalacijos su Iranu, tačiau ir toliau gins Izraelį po to, kai jį atakavo Teheranas, pirmadienį pareiškė valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
„Mes nesiekiame eskalacijos, tačiau ir toliau remsime Izraelio gynybą ir saugosime savo personalą regione“, – sakė A.Blinkenas susitikimo su Irako ministro pirmininko pavaduotoju Mohammedu Ali Tamimu pradžioje.
Izraelio kariuomenė patvirtino, kad Libano teritorijoje sužeista jos karių
18:11
Izraelio kariuomenė pirmadienį patvirtino, kad jos karių buvo sužeista Libano teritorijoje, nors prieš tai teigė, kad keturi kariai buvo sužeisti per naktį įvykusį sprogimą „prie šiaurinės sienos“.
„Patvirtiname, kad incidentas įvyko Libano teritorijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė kariuomenės atstovas spaudai.
Anksčiau pirmadienį Libano grupuotė „Hezbollah“ pareiškė, kad detonavo sprogstamuosius užtaisus, nukreiptus prieš Izraelio karius, kurie, jos teigimu, buvo įžengę į Libano teritoriją.
Svarbu žinoti: kodėl Iranas užpuolė Izraelį
18:05
Iranas, pažadėjęs atkeršyti už mirtiną smūgį jo konsulatui Sirijos sostinėje Damaske, savaitgalį į Izraelį paleido dronus ir raketas.
Izraelis nesakė, kad jis įvykdė smūgį konsulatui, tačiau daugybė šalių mano, kad Izraelis atakavo Irano konsulatą balandžio 1 d.
Savaitgalio išpuolis yra pirmas kartas, kai Iranas tiesiogiai atakavo Izraelį, skelbia BBC.
Anksčiau Izraelis ir Iranas daug metų dalyvavo šešėliniame kare – atakavo vienas kito turtą neprisiimdami atsakomybės.
Šie išpuoliai gerokai suintensyvėjo per dabartinį karą Gazoje, kurį sukėlė palestiniečių grupuotės „Hamas“ išpuolis prieš netoliese esančias Izraelio bendruomenes praėjusių metų spalio mėn.
Suprasti akimirksniu
- Kodėl Izraelis ir Iranas yra priešai?
- Po išpuolio prieš konsulatą Iranas norėjo duoti atkirtį.
- Kas yra Irano sąjungininkai?
- Kokia yra Irano ir Izraelio kariniai pajėgumai?
- Ar Iranas ir Izraelis turi branduolinių ginklų?
Kodėl Izraelis ir Iranas yra priešai?
Šios dvi šalys buvo sąjungininkės iki 1979 m. islamo revoliucijos Irane, po kurios įsivyravo režimas, kurio pagrindinė ideologijos dalis – priešinimasis Izraeliui.
Iranas nepripažįsta Izraelio teisės egzistuoti ir siekia jį sunaikinti.
Šalies aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei anksčiau yra pavadinęs Izraelį „vėžiniu augliu“, kuris „neabejotinai bus išrautas ir sunaikintas“.
Izraelis mano, kad Iranas kelia egzistencinę grėsmę, nes tai rodo Teherano retorika, Izraelio sunaikinimui prisiekusių statytinių pajėgų kūrimas, palestiniečių grupuočių, įskaitant „Hamas“ ir Libano šiitų kovotojų grupuotę „Hezbollah“, finansavimas ir ginklavimas, taip pat, jo manymu, slaptas Irano siekis sukurti branduolinį ginklą, nors Iranas neigia, kad siekia pasigaminti branduolinę bombą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kas naujo fronte: analitikai įvertino Irano ataką prieš Izraelį, karo grėsmę ir įtaką Ukrainai
18:00
Iranas pirmą kartą smogė Izraelio teritorijai. Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas ir Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala 15min laidoje „Kas naujo fronte“ įvertino atakos poveikį ir tikėtinus tolesnius scenarijus.
Po atakos prieš Izraelį vėl atidaryti Irano oro uostai
17:05
Teherano ir kitų Irano miestų oro uostai pirmadienį atnaujino veiklą, pranešė valstybinė žiniasklaida po to, kai ji buvo sustabdyta dėl oro atakos prieš Izraelį, padidinusios įtampą regione.
Skrydžiai buvo sustabdyti po to, kai Iranas vėlų šeštadienio vakarą paleido atakos dronus ir raketas į Izraelį, keršydamas už balandžio 1 dieną įvykdytą mirtiną drono smūgį konsulatui Damaske, per kurį žuvo keli iraniečių kariškiai.
Oficialioji naujienų agentūra IRNA pranešė, kad „nuo 6 val. ryto vietos (5 val. 30 min. Lietuvos) laiku skrydžiai Teherano Imamo Khomeini tarptautiniame oro uoste vėl vyksta kaip paprastai“.
IRNA nurodė, kad kiti Irano sostinės bei kitų miestų oro uostai (Mehrabado, Tabrizo, Mašhado šiaurės rytuose ir Širazo pietuose) veikia įprastai.
Dėl Irano išpuolio ir baimės, kad Izraelis gali imtis atsakomųjų veiksmų, kai kurios oro bendrovės sustabdė skrydžius į šį regioną.
Izraelis neatskleidė, koks galėtų būti jo atsakas.
Vokietijos oro linijos „Lufthansa“ sustabdė skrydžius į Iraną ir iš jo, o kitos oro transporto bendrovės, įskaitant Australijos oro linijas „Qantas“, nukreipė lėktuvus, kad išvengtų Irano oro erdvės.
Dėl šio išpuolio kelios Artimųjų Rytų šalys, įskaitant Jordaniją, Libaną ir Iraką, naktį iš šeštadienio į sekmadienį buvo priverstos uždaryti savo oro erdvę, tačiau vėliau jos paskelbė vėl ją atveriančios.
Radarais neužfiksuojamų Izraelio naikintuvų galia: perėmėme 99 proc. iš Irano nukreiptų grėsmių
16:26
Izraelio pajėgos (IDF) neseniai pademonstravo savo naujausių „F-35I Adir“ radarais sunkiai užfiksuojamų (angl. stealth) naikintuvų operacinį meistriškumą, atskleisdamos, kad šie pažangūs orlaiviai yra labai svarbūs saugant šalies oro erdvę, rašo „Defence Blog“.
Iranui atakavus dronais ir raketomis, IDF paviešino filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip „F-35I Adir“ naikintuvai grįžta į Nevatimo oro bazę, sėkmingai perėmę į Izraelį nukreiptus priešiškus antskrydžius.
„Perėmėme 99 proc. Izraelio teritorijos link nukreiptų grėsmių“, – pareiškė IDF atstovas spaudai, brigados generolas Daniel Hagari. – Tai didelis strateginis pasiekimas – atremti maždaug 170 Irano paleistų dronų, o jiems prasiskverbti į Izraelio teritoriją nepavyko visiškai.“
Plačiau skaitykite ČIA.
