Irano ir Izraelio konfliktas. JAV ruošiasi įvesti naujas sankcijas Iranui

Irako ministras pirmininkas Mohammedas Shia al-Sudani teigia, kad Irakas nėra gavęs jokių pranešimų ar požymių, kad Iranui užpuolus Izraelį iš Irako buvo paleistos raketos ar bepiločiai lėktuvai.

Irakas yra retas tiek Vašingtono, tiek Teherano sąjungininkas. Irako oro erdvė buvo pagrindinis maršrutas, kuriuo Iranas surengė precedento neturinčią dronų ir balistinių raketų ataką prieš Izraelį, o Irako pareigūnai teigia, kad Iranas informavo juos ir kitas regiono šalis prieš ataką.

„Mūsų pozicija aiški, ir mes neleisime, kad Irakas būtų įmestas į konflikto areną“, – sakoma al-Sudani pareiškime.

Pirmadienį IDF štabo viršininkas generolas leitenantas Herzi Halevi pareiškime anglų kalba teigė, kad „savaitgalį Iranas pradėjo plataus masto ataką prieš Izraelį. Iš Irano teritorijos – taip pat iš Irako, Jemeno ir Libano – į Izraelio valstybę buvo paleista daugiau kaip 350 balistinių raketų, sparnuotųjų raketų, ginkluotų bepiločių lėktuvų ir raketų“.

JAV finansų sekretorė Janet Yellen pareiškė, kad JAV artimiausiomis dienomis ketina įvesti naujas sankcijas Iranui dėl jo išpuolio prieš Izraelį.

Apie tai praneša agentūra „Reuters“.

„Kalbant apie sankcijas, tikiuosi, kad artimiausiomis dienomis imsimės papildomų veiksmų prieš Iraną“, – sakė J.Yellen. Pasak jos, Iždo ir Valstybės departamentai jau anksčiau ėmėsi veiksmų, kad pažabotų „destabilizuojantį“ Irano elgesį, mažindami jo galimybes eksportuoti naftą.

„Akivaizdu, kad Iranas ir toliau eksportuoja šiek tiek naftos. Galbūt galėsime padaryti daugiau. Nenoriu iš anksto apžvelgti mūsų faktinės sankcijų veiklos, bet, žinoma, tai išlieka dėmesio centre kaip galima sritis, į kurią galime pažvelgti“, – paaiškino ji. 

Iždo departamentas stengėsi pasitelkti į pagalbą Kiniją, G7 partnerius ir kitus pagrindinius pasaulio tiekėjus, kad pakenktų Irano galimybėms toliau eksportuoti naftą ir gauti mikroelektronikos, reikalingos dronams, naudojamiems Izraeliui pulti ir parduodamiems Rusijai.

ES diskutuoja dėl naujų sankcijų Iranui, reaguodama į praėjusį savaitgalį prieš Izraelį surengtą didelio masto raketų ir dronų ataką.

Izraelio šaltinis laikraščiui „The Times of Israel“ pranešė, kad šiandien per pietus susirinko sumažintas karo ministrų kabinetas aptarti atsako į Irano raketų ir dronų ataką.

Kol kas Izraelis mano, kad atidėliojant galimą atsaką Iranui nepakenks, jei jis liks nežinioje. „Tegul jie nerimauja“, – sakė Izraelio šaltinis.

Atsakymas galėtų būti „Irane arba už Irano ribų“, – tęsė šaltinis.

Daugumos kabineto narių pozicija yra tokia, kad Izraelis turėtų ryžtingai atsakyti į beprecedentį Irano smūgį.

Kai kurios ES valstybės narės paprašė išplėsti sankcijas Iranui reaguojant į Teherano išpuolį prieš Izraelį, o bloko diplomatinė tarnyba pradės rengti šį pasiūlymą, teigia ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio politikai Josepas Borrellis.

J.Borrellis kalbėjo po skubios ES užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijos, surengtos siekiant aptarti išpuolio padarinius.

„Scanpix“/AP nuotr./Josepas Borrellis

„Kai kurios valstybės narės pasiūlė... priimti platesnes ribojamąsias priemones Iranui“, – žurnalistams sakė J. Borrellis. „Išorės veiksmų tarnybai nusiųsiu prašymą pradėti būtiną darbą, susijusį su šiomis sankcijomis.“

J. Borrellis sakė, kad pasiūlymu bus išplėstas sankcijų režimas, kuriuo siekiama apriboti Irano bepiločių orlaivių tiekimą Rusijai, kad jis apimtų ir raketų tiekimą, taip pat galėtų apimti tiekimą įgaliotiesiems subjektams Artimuosiuose Rytuose.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu yra pagrindinis kaltininkas dėl Irano išpuolio prieš Izraelį.

„Už įtampą, kuri balandžio 13-osios vakare apėmė mūsų širdis, labiausiai atsakingas B.Netanyahu ir jo kruvina administracija“, – per televiziją sakė nuolat Izraelį ir jo vadovybę kritikuojantis Turkijos vadovas.

Vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį Iranas paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų į Izraelį. Tai buvo pirma tiesioginė Irano ataka Izraelio teritorijoje ir ja buvo keršijama už smūgį iraniečių ambasados Damaske konsuliniam skyriui, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du užsienyje veikiančių Gvardijos pajėgų „al Quds“ generolus.

Izraelio kariuomenė sakė, kad 99 proc. Irano paleistų raketų ir dronų buvo perimti padedant Jungtinėms Valstijoms ir kitoms sąjungininkėms, todėl ataka padarė tik nedidelę žalą. 

Galimybė, kad Izraelis po Irano atakos gali imtis atsakomųjų veiksmų, pakurstė nuogąstavimus dėl visapusiško regioninio karo.

KAWNAT HAJU / AFP

Izraelio kariuomenė patvirtino, kad antradienį per smūgį Libano pietuose nukautas vietinis „Hezbollah“ grupuotės vadas.

„Šiandien IAF (Izraelio karinių oro pajėgų) lėktuvas smogė ir likvidavo „Hezbollah“ pakrantės sektoriaus Libane vadą Ismailą Yusefą Bazą", – sakoma kariuomenės pranešime, kuriame priduriama, kad jis žuvo Ain Baalo vietovėje.

Scanpix nuotr./Izraelio paviljonas Venecijos meno bienalėje

Venecijos meno bienalės menininkai bei Izraelio nacionalinio paviljono kuratoriai paskelbė apie sprendimą neatidaryti savo parodos, kol, anot jų, „nebus pasiektas susitarimas dėl ugnies nutraukimo ir įkaitų išlaisvinimo“ Gazoje.

Šis pareiškimas padarytas likus kelioms dienoms iki oficialaus 60-ojo pasaulyje garsaus šiuolaikinio meno festivalio atidarymo.

Ant Izraelio paviljono, kuris yra Venecijos Giardini, arba Viešuosiuose soduose, įėjimo matomas užrašas, kuriame nurodytas šis komandos sprendimas, o patį paviljoną saugo trys ginkluoti Italijos kariškiai.

Kaip teigia leidinys „The Guardian“, jau anksčiau Izraelio dalyvavimas šioje bienalėje buvo plačiai kritikuojamas.

Atvirame laiške, kurį pasirašė daugiau kaip 23 tūkst. menininkų iš įvairių pasaulio šalių, buvo raginama Izraelio paviljoną išvis išbraukti iš bienalės, o pavyzdžiu nurodomas draudimas Pietų Afrikos Respublikai dalyvauti bienalėje 1968-1993 m. laikotarpiu.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Danielis Hagari šalia Irano paleistos balistinės raketos

Izraelio kariuomenė antradienį pareiškė, kad Iranas neišsisuks be pasekmių po to, kai praėjusį savaitgalį paleido į Izraelį precedento neturinčią raketų ir dronų bangą.

„Mes negalime ramiai stovėti prieš tokią agresiją, Iranas neišsisuks be pasekmių dėl šios agresijos“, – žurnalistams sakė kariuomenės atstovas spaudai kontradmirolas Danielis Hagari. Džuliso karinėje bazėje jis taip pat pademonstravo vienos perimtos raketos liekanas.

Vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį Iranas paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų į Izraelį. Tai buvo pirma tiesioginė Irano ataka Izraelio teritorijoje ir ja buvo keršijama už smūgį iraniečių ambasados Damaske konsuliniam skyriui, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du užsienyje veikiančių Gvardijos pajėgų „al Quds“ generolus.

Izraelio kariuomenė sakė, kad 99 proc. Irano paleistų raketų ir dronų buvo perimti padedant Jungtinėms Valstijoms ir kitoms sąjungininkėms, todėl ataka padarė tik nedidelę žalą. 

Galimybė, kad Izraelis po Irano atakos gali imtis atsakomųjų veiksmų, pakurstė nuogąstavimus dėl visapusiško regioninio karo.

Izraelis parodė iš Negyvosios jūros ištrauktą Irano paleistą balistinę raketą

+2

„Scanpix“/AP nuotr./Irano prezidentas Ebrahimas Raisi ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ socialinės platformos „Telegram“ kanale paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo kolegos iš Irano Ebrahimo Raisi pokalbio įrašo išrašą.

Teigiama, kad V.Putinas ir E.Raisi per pokalbį telefonu aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose po Izraelio išpuolio prieš Irano konsulatą Damaske ir Teherano atsakomųjų priemonių.

Pasak Kremliaus, V.Putinas išreiškė viltį, kad visos šalys parodys protingą santūrumą ir neleis kilti naujam konfrontacijos bangai.

Irano prezidentas pažymėjo, kad Irano veiksmai buvo priverstiniai ir riboto pobūdžio, ir pabrėžė nesąs suinteresuotas tolesniu eskalavimu.

„Reuters“/„Scanpix“/Izraelio karys

Izraelio kariuomenė pranešė, kad antradienį iš Libano į šiaurės Izraelį atskrido ir sprogo du dronai.

Remiantis jos pranešimu, incidentas įvyko netoli Beit Hilelio miesto, jis tiriamas.

Pasak Izraelio naujienų portalo „Haaretz“, per šį incidentą sužeisti trys žmonės.

Atsakomybę už dronų ataką prisiėmė Libano grupuotė „Hezbollah“.

„Hezbollah“ kovotojai dviem etapais surengė „oro ataką su dronais-kamikadzėmis [...] ir smogė „Geležinio kupolo“ platformoms bei jų įgulai“, sakoma grupuotės pareiškime, kuriame minimos Izraelio oro gynybos sistemos.

Incidento metu nebuvo girdėti oro pavojaus sirenų.

Naujausia ataka iš už šiaurinės sienos įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Iranas surengė precedento neturinčią ataką prieš Izraelį, panaudodamas daugiau kaip 300 raketų ir dronų. Izraeliui ir jo sąjungininkams pavyko perimti didžiąją dalį dronų ir raketų.