Svarbiausios naujienos
- Įsiplieskęs Irano ir Izraelio konfliktas: kodėl nerimaujama dėl Ormūzo sąsiaurio.
- „The Jerusalem Post“: Izraelis apsisprendė, kaip smogs Iranui ir jo statytiniams.
- JAV karinis jūrų laivynas išleido beveik 1 mlrd. JAV dolerių vertės ginklų kovai su Iranu ir husiais.
- Irano diplomatas: Teherano ir Tel Avivo konfliktas yra spąstai Vakarams.
Visas naujienas apie Irano ir Izraelio konfliktą rasite ČIA.
Įsiplieskęs Irano ir Izraelio konfliktas: kodėl nerimaujama dėl Ormūzo sąsiaurio
17:00
Ormūzo sąsiauris – siauras vandens kelias prie Persijos įlankos žiočių – retai būna toli nuo pasaulinės įtampos centro. Tai pagrindinis laivybos kelias, kuriuo vyksta beveik 30 proc. pasaulio prekybos nafta, todėl jis atidžiai stebimas, ar nėra sutrikimų požymių. Irano ir Izraelio konflikto paaštrėjimas sukėlė naują susirūpinimą, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Iranas per daugelį metų ne kartą taikėsi į prekybos laivus, plaukiančius per šį sąsiaurį, ir anksčiau grasino užblokuoti tranzitą. Balandžio 13 d., prieš pradėdamas masinį raketų ir dronų puolimą prieš Izraelį, Iranas pranešė, kad netoli sąsiaurio užėmė su Izraeliu susijusį konteinerių laivą.
1. Kur yra Ormūzo sąsiauris?
Apverstos V raidės formos vandens kelias jungia Persijos įlanką su Indijos vandenynu, šiaurėje – Iraną, o pietuose – Jungtinius Arabų Emyratus ir Omaną. Jo ilgis – 160 km, plotis siauriausioje vietoje – 34 km, o laivybos kelių į abi puses plotis – tik 3 km. Dėl nedidelio gylio laivai yra pažeidžiami minų, o dėl artumo prie sausumos, ypač Irano, laivai gali būti atakuojami krante esančiomis raketomis arba perimami patrulinių laivų ir sraigtasparnių.
2. Koks sąsiaurio vaidmuo?
Jis yra labai svarbus pasaulinei prekybai nafta. Remiantis „Bloomberg“ surinktais duomenimis, pirmąjį 2024 m. ketvirtį per sąsiaurį tanklaiviai gabeno beveik 15,5 mln. barelių naftos ir kondensato per dieną iš Saudo Arabijos, Irako, Kuveito, Jungtinių Arabų Emyratų ir Irano. Sąsiauris taip pat labai svarbus suskystintosioms gamtinėms dujoms (SGD) – tuo pačiu laikotarpiu per jį tiekta daugiau kaip penktadalis pasaulio dujų, daugiausia iš Kataro.
3. Kas įvyko?
Balandžio 13 d., likus kelioms valandoms iki dronų ir raketų atakos prieš Izraelį, Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas netoli Ormūzo sąsiaurio tarp Persijos įlankos ir Omano įlankos užgrobė su Izraeliu susijusį konteinerių laivą. Pasak TankerTrackers.com, specialiosios pajėgos iš sraigtasparnio įlipo į laivą „MSC Aries“ ir nukreipė jį Irano teritorinių vandenų link, kur jis buvo prišvartuotas tarp Irano Kešmo ir Ormūzo salų Persijos įlankoje.
4. Kodėl Iranas galėtų sutrikdyti laivybą?
Iranas dešimtmečius persekiojo laivus Persijos įlankoje, kad išreikštų nepasitenkinimą dėl jam taikomų sankcijų arba kaip svertą ginčuose. Teheranas teigė, kad paskutinis laivas buvo sulaikytas dėl laivybos taisyklių pažeidimo, tačiau analitikai kaip motyvą nurodė jo sąsajas su Izraelio nuosavybe.
Kai 2023 m. balandžio mėn. jis sulaikė į JAV plaukusį tanklaivį, teigė, kad laivas atsitrenkė į kitą laivą. Tačiau panašu, kad šis žingsnis buvo kerštas už tai, kad JAV valdžios institucijos prie Malaizijos krantų dėl sankcijų pažeidimų sulaikė laivą su Irano žaliava.
2022 m. gegužę Iranas konfiskavo du Graikijos tanklaivius ir šešis mėnesius juos laikė, veikiausiai atsakydamas į Graikijos ir JAV valdžios institucijų atliktą iranietiškos naftos konfiskavimą kitame laive. Galiausiai krovinys buvo paleistas, o Graikijos tanklaiviai išlaisvinti.
5. Ar Iranas kada nors buvo užvėręs Ormūzo sąsiaurį?
Kol kas ne. 1980-1988 m. Irako ir Irano karo metu Irako pajėgos užpuolė naftos eksporto terminalą Chargo saloje, į šiaurės vakarus nuo sąsiaurio, iš dalies norėdamos išprovokuoti Irano atsakomuosius veiksmus, kurie į konfliktą įtrauktų JAV. Vėliau per vadinamąjį Tanklaivių karą abi šalys užpuolė 451 laivą. Tai gerokai padidino tanklaivių draudimo išlaidas ir padėjo pakelti naftos kainas.
Kai 2011 m. Iranui buvo įvestos sankcijos, jis pagrasino uždaryti sąsiaurį, bet galiausiai atsitraukė. Naftos prekiautojai abejoja, ar šalis kada nors visiškai uždarys sąsiaurį, nes tai užkirstų kelią Iranui eksportuoti savo naftą.
Be to, Irano karinis jūrų laivynas neprilygsta JAV Penktajam laivynui ir kitoms regiono pajėgoms. Islamo revoliucijos gvardijos korpuso karinių jūrų pajėgų vadovas komodoras Alireza Tangsiri prieš pat naujausią laivo užgrobimą sakė, kad Iranas turi galimybę nutraukti eismą Ormūzo sąsiauriu, bet pasirenka to nedaryti.
6. Ar galima apsaugoti Ormūzo sąsiaurį?
Tanklaivių karo metu JAV karinis jūrų laivynas ėmėsi lydėti laivus per Persijos įlanką. 2019 m. jis į regioną pasiuntė lėktuvnešį ir bombonešius B-52. Tais pačiais metais JAV pradėjo operaciją „Sentinel“, reaguodama į Irano vykdomą laivybos trikdymą. Vėliau prie šios operacijos, dabar žinomos kaip Tarptautinė jūrų saugumo struktūra, prisijungė dešimt kitų valstybių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Bahreiną.
Nuo 2023 m. pabaigos daugiausia dėmesio laivybos apsaugai buvo skiriama ne Ormūzo sąsiauriui, o pietinei Raudonajai jūrai ir Bab el Mandebo sąsiauriui, jungiančiam jį su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu. Jemeno husių kovotojų vykdomi išpuoliai prieš laivybą, įplaukiančią į Raudonąją jūrą arba išplaukiančią iš jos, kelia didesnį susirūpinimą nei Ormūzo sąsiauris. JAV vadovaujamos pajėgos Raudonojoje jūroje siekia apsaugoti laivybą šiame regione.
7. Kas labiausiai priklauso nuo sąsiaurio?
Saudo Arabija per Ormūzo sąsiaurį eksportuoja daugiausiai naftos, tačiau ji gali nukreipti srautus1200 km ilgio vamzdynu per karalystę į terminalą Raudonojoje jūroje. JAE gali iš dalies apeiti sąsiaurį, iš savo naftos telkinių vamzdynu į Fudžeiros uostą Omano įlankoje siųsdami 1,5 mln. barelių per dieną.
Dalis Irako naftos gabenama jūra iš Turkijos Ceyhano uosto, tačiau 85 proc. jos keliauja per sąsiaurį, todėl labai priklauso nuo laisvo judėjimo. Kuveitas, Kataras ir Bahreinas neturi kitos išeities, kaip tik gabenti savo naftą vandens keliu.
E.Macronas: ES ir jos Vakarų sąjungininkės privalo išplėsti sankcijas Iranui
21:42
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad po praėjusį savaitgalį įvykusios Irano atakos prieš Izraelį Europos Sąjunga ir jos Vakarų sąjungininkės turi išplėsti sankcijas Teherano raketų ir dronų gamintojams.
„Mūsų pareiga – išplėsti šias sankcijas“, – sakė prezidentas prieš Briuselio aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame ES lyderiai ketina patvirtinti bloko jau svarstomas griežtesnes sankcijas Iranui.
G.Nausėda ragina išplėsti sankcijas Iranui po jo atakos prieš Izraelį ir paramos Rusijai
20:50
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina išplėsti sankcijas Iranui jam įvykdžius išpuolį prieš Izraelį ir remiant Rusiją kare prieš Ukrainą.
„Turime įgyvendinti ir išplėsti sankcijų politiką Iranui, nes Iranas atsakingas ne tik už tai, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose, bet ir už karinę paramą Rusijos Federacijai“, – trečiadienį Briuselyje žurnalistams sakė šalies vadovas.
„Tai yra pakankamas pagrindas sankcijų politiką griežtinti ir tikiuosi, kad šitas supratimas bus bendras“, – pridūrė G.Nausėda.
Taip jis kalbėjo prasidedant dvi dienas vykstančiam Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui.
„Hamas“: Irano išpuolis prieš Izraelį buvo pelnytas ir teisėtas
20:14
Islamistų grupuotė „Hamas“ trečiadienį pareiškė, kad Irano savaitgalio išpuolis prieš Izraelį buvo pelnytas ir teisėtas.
Tai buvo pirmas „Hamas“ pareiškimas po praėjusį savaitgalį Irano suduoto masinio dronų ir raketų smūgio Izraeliui.
„Irano Islamo Respublikos atsakas patvirtina, kad laikas, kai sionistinis darinys (Izraelis) galėjo elgtis, kaip norėjo, be jokios atsakomybės ar bausmės, baigėsi“, – išplatintame pareiškime nurodė „Hamas“.
JAV Atstovų Rūmai dėl pagalbos Ukrainai ir Izraeliui balsuos šeštadienį
18:54
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas trečiadienį sakė, kad šeštadienį bus surengtas balsavimas dėl jo pasiūlymo atnaujinti ilgai blokuojamą JAV karinę pagalbą Ukrainai, taip pat – pagalbą Izraeliui.
„Tikimės, kad balsavimas dėl šių įstatymų projektų galutinio priėmimo vyks šeštadienį vakare“, – paskelbė M.Johnsonas.
„Hamas“ politinis lyderis I.Haniyeh vyks į Turkiją
18:53
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad šį savaitgalį priims islamistų kovotojų grupuotės „Hamas“ politinį lyderį Ismailą Haniyeh.
„Šį savaitgalį mano svečias bus palestiniečių reikalo lyderis“, – įstatymų leidėjams sakė atvirai Izraelį kritikuojantis R.T.Erdoganas.
„Net jei liksiu tik aš, Tayyipas Erdoganas, ir toliau, kol Dievas duos man gyvybę, ginsiu palestiniečių kovą ir būsiu engiamos palestiniečių tautos balsu“, – pridūrė prezidentas, pavadindamas „Hamas“ „pasipriešinimo grupe“.
Tačiau jis nenurodė, kur įvyks susitikimas su I. Haniyeh. Pasak NTV, šeštadienį jie kalbėsis „Dolmabahce“ rūmuose Stambule.
Pastarąjį kartą jų susitikimas buvo surengtas 2023-iųjų liepą. Tąkart R.T.Erdoganas priėmė „Hamas“ lyderį ir palestiniečių lyderį Mahmudą Abbasą Ankaros prezidentūroje.
Šių metų pradžioje I.Haniyeh Turkijoje susitiko su turkų užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu, teigia vyriausybė.
Turkijos prezidentas yra vienas griežčiausių Izraelio kritikų nuo pat karo Gazos Ruože pradžios.
Karas palestiniečių anklave prasidėjo beprecedenčiu palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ išpuoliu prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo 1 170 žmonių, daugiausia civilių.
Per išpuolį „Hamas“ kovotojai pagrobė apie 250 įkaitų, iš kurių 129, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant 34, kariuomenės teigimu, žuvusius.
Per Izraelio atsakomąjį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 33 899 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, teigia teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.
Kataras, kuris tarpininkauja Izraelio ir „Hamas“ derybose dėl paliaubų ir įkaitų išlaisvinimo, trečiadienį pripažino, kad jos stringa.
Turkijos prezidentas palaiko draugiškus santykius su Katare gyvenančiu „Hamas“ lyderiu.
Praėjusią savaitę R.T.Erdoganas pareiškė I. Haniyeh užuojautą dėl jo trijų sūnų ir kelių anūkų žūties per Izraelio smūgį Gazos Ruože.
Kiek anksčiau turkų prezidentas yra pavadinęs žydų valstybę Izraelį „teroristine valstybe“ ir apkaltino jį vykdant genocidą palestiniečių anklave. Jo teigimu, „Hamas“ kovoja už savo žemes.
J.Bidenas ragina Kongresą patvirtinti karinės pagalbos paketą Ukrainai ir Izraeliui
18:50
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paragino Kongresą patvirtinti ilgai atidėliotą karinės pagalbos paketą Ukrainai ir Izraeliui, sakydamas, kad Amerikos sąjungininkės išgyvena lemiamą konfliktų su Rusija ir Iranu momentą.
„Nors abi šalys gali pajėgiai ginti savo suverenitetą, jos priklauso nuo Amerikos pagalbos, įskaitant ginkluotę. Ir tai yra lemiamas momentas“, – rašė J. Bidenas leidinyje „The Wall Street Journal“ paskelbtame straipsnyje.
B.Netanyahu: pasiliekame teisę gintis
17:38
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį jo šalyje viešintiems Jungtinės Karalystės ir Vokietijos diplomatijos vadovams pareiškė, kad jo šalis pasilieka teisę gintis, pranešė jo biuras.
B.Netanyahu komentarai britui Davidui Cameronui ir vokietei Annalenai Baerbock paskelbti praėjus kelioms dienoms po to, kai Iranas surengė precedento neturintį išpuolį prieš žydų valstybę, paleisdamas šimtus dronų ir raketų.
Dauguma jų buvo perimti Izraelio ir jo sąjungininkų.
Po susitikimo su D.Cameronu ir A.Baerbock Izraelio premjeras kreipėsi į ministrus, teigdamas, kad diskusijų metu gavo įvairių pasiūlymų ir patarimų.
„Tačiau taip pat norėčiau patikslinti: sprendimus priimsime patys“, – nurodė B.Netanyahu, sakoma jo biuro išplatintame pranešime.
Atmetė teiginius, kad Gazos Ruožui gresia badas
B.Netanyahu taip pat atmetė teiginius, kad karo nualintam Gazos Ruožui gresia badas.
Jo kanceliarija nurodė, kad premjeras atmetė tarptautinių organizacijų teiginius apie badą palestiniečių anklave, kur Izraelio kariuomenė kovoja su islamistų judėjimu „Hamas“. Pasak jo, Izraelio pastangos humanitariniu klausimu viršija lūkesčius.
Jungtinės Tautos ir pagalbos agentūros ne kartą perspėjo, kad Gazos Ruožas atsidūrė ant bado ribos.
Įsiplieskęs Irano ir Izraelio konfliktas: kodėl nerimaujama dėl Ormūzo sąsiaurio
17:00
Ormūzo sąsiauris – siauras vandens kelias prie Persijos įlankos žiočių – retai būna toli nuo pasaulinės įtampos centro. Tai pagrindinis laivybos kelias, kuriuo vyksta beveik 30 proc. pasaulio prekybos nafta, todėl jis atidžiai stebimas, ar nėra sutrikimų požymių. Irano ir Izraelio konflikto paaštrėjimas sukėlė naują susirūpinimą, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Iranas per daugelį metų ne kartą taikėsi į prekybos laivus, plaukiančius per šį sąsiaurį, ir anksčiau grasino užblokuoti tranzitą. Balandžio 13 d., prieš pradėdamas masinį raketų ir dronų puolimą prieš Izraelį, Iranas pranešė, kad netoli sąsiaurio užėmė su Izraeliu susijusį konteinerių laivą.
1. Kur yra Ormūzo sąsiauris?
Apverstos V raidės formos vandens kelias jungia Persijos įlanką su Indijos vandenynu, šiaurėje – Iraną, o pietuose – Jungtinius Arabų Emyratus ir Omaną. Jo ilgis – 160 km, plotis siauriausioje vietoje – 34 km, o laivybos kelių į abi puses plotis – tik 3 km. Dėl nedidelio gylio laivai yra pažeidžiami minų, o dėl artumo prie sausumos, ypač Irano, laivai gali būti atakuojami krante esančiomis raketomis arba perimami patrulinių laivų ir sraigtasparnių.
2. Koks sąsiaurio vaidmuo?
Jis yra labai svarbus pasaulinei prekybai nafta. Remiantis „Bloomberg“ surinktais duomenimis, pirmąjį 2024 m. ketvirtį per sąsiaurį tanklaiviai gabeno beveik 15,5 mln. barelių naftos ir kondensato per dieną iš Saudo Arabijos, Irako, Kuveito, Jungtinių Arabų Emyratų ir Irano. Sąsiauris taip pat labai svarbus suskystintosioms gamtinėms dujoms (SGD) – tuo pačiu laikotarpiu per jį tiekta daugiau kaip penktadalis pasaulio dujų, daugiausia iš Kataro.
3. Kas įvyko?
Balandžio 13 d., likus kelioms valandoms iki dronų ir raketų atakos prieš Izraelį, Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas netoli Ormūzo sąsiaurio tarp Persijos įlankos ir Omano įlankos užgrobė su Izraeliu susijusį konteinerių laivą. Pasak TankerTrackers.com, specialiosios pajėgos iš sraigtasparnio įlipo į laivą „MSC Aries“ ir nukreipė jį Irano teritorinių vandenų link, kur jis buvo prišvartuotas tarp Irano Kešmo ir Ormūzo salų Persijos įlankoje.
4. Kodėl Iranas galėtų sutrikdyti laivybą?
Iranas dešimtmečius persekiojo laivus Persijos įlankoje, kad išreikštų nepasitenkinimą dėl jam taikomų sankcijų arba kaip svertą ginčuose. Teheranas teigė, kad paskutinis laivas buvo sulaikytas dėl laivybos taisyklių pažeidimo, tačiau analitikai kaip motyvą nurodė jo sąsajas su Izraelio nuosavybe.
Kai 2023 m. balandžio mėn. jis sulaikė į JAV plaukusį tanklaivį, teigė, kad laivas atsitrenkė į kitą laivą. Tačiau panašu, kad šis žingsnis buvo kerštas už tai, kad JAV valdžios institucijos prie Malaizijos krantų dėl sankcijų pažeidimų sulaikė laivą su Irano žaliava.
2022 m. gegužę Iranas konfiskavo du Graikijos tanklaivius ir šešis mėnesius juos laikė, veikiausiai atsakydamas į Graikijos ir JAV valdžios institucijų atliktą iranietiškos naftos konfiskavimą kitame laive. Galiausiai krovinys buvo paleistas, o Graikijos tanklaiviai išlaisvinti.
5. Ar Iranas kada nors buvo užvėręs Ormūzo sąsiaurį?
Kol kas ne. 1980-1988 m. Irako ir Irano karo metu Irako pajėgos užpuolė naftos eksporto terminalą Chargo saloje, į šiaurės vakarus nuo sąsiaurio, iš dalies norėdamos išprovokuoti Irano atsakomuosius veiksmus, kurie į konfliktą įtrauktų JAV. Vėliau per vadinamąjį Tanklaivių karą abi šalys užpuolė 451 laivą. Tai gerokai padidino tanklaivių draudimo išlaidas ir padėjo pakelti naftos kainas.
Kai 2011 m. Iranui buvo įvestos sankcijos, jis pagrasino uždaryti sąsiaurį, bet galiausiai atsitraukė. Naftos prekiautojai abejoja, ar šalis kada nors visiškai uždarys sąsiaurį, nes tai užkirstų kelią Iranui eksportuoti savo naftą.
Be to, Irano karinis jūrų laivynas neprilygsta JAV Penktajam laivynui ir kitoms regiono pajėgoms. Islamo revoliucijos gvardijos korpuso karinių jūrų pajėgų vadovas komodoras Alireza Tangsiri prieš pat naujausią laivo užgrobimą sakė, kad Iranas turi galimybę nutraukti eismą Ormūzo sąsiauriu, bet pasirenka to nedaryti.
6. Ar galima apsaugoti Ormūzo sąsiaurį?
Tanklaivių karo metu JAV karinis jūrų laivynas ėmėsi lydėti laivus per Persijos įlanką. 2019 m. jis į regioną pasiuntė lėktuvnešį ir bombonešius B-52. Tais pačiais metais JAV pradėjo operaciją „Sentinel“, reaguodama į Irano vykdomą laivybos trikdymą. Vėliau prie šios operacijos, dabar žinomos kaip Tarptautinė jūrų saugumo struktūra, prisijungė dešimt kitų valstybių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Bahreiną.
Nuo 2023 m. pabaigos daugiausia dėmesio laivybos apsaugai buvo skiriama ne Ormūzo sąsiauriui, o pietinei Raudonajai jūrai ir Bab el Mandebo sąsiauriui, jungiančiam jį su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu. Jemeno husių kovotojų vykdomi išpuoliai prieš laivybą, įplaukiančią į Raudonąją jūrą arba išplaukiančią iš jos, kelia didesnį susirūpinimą nei Ormūzo sąsiauris. JAV vadovaujamos pajėgos Raudonojoje jūroje siekia apsaugoti laivybą šiame regione.
7. Kas labiausiai priklauso nuo sąsiaurio?
Saudo Arabija per Ormūzo sąsiaurį eksportuoja daugiausiai naftos, tačiau ji gali nukreipti srautus1200 km ilgio vamzdynu per karalystę į terminalą Raudonojoje jūroje. JAE gali iš dalies apeiti sąsiaurį, iš savo naftos telkinių vamzdynu į Fudžeiros uostą Omano įlankoje siųsdami 1,5 mln. barelių per dieną.
Dalis Irako naftos gabenama jūra iš Turkijos Ceyhano uosto, tačiau 85 proc. jos keliauja per sąsiaurį, todėl labai priklauso nuo laisvo judėjimo. Kuveitas, Kataras ir Bahreinas neturi kitos išeities, kaip tik gabenti savo naftą vandens keliu.
JAV karinis jūrų laivynas išleido beveik 1 mlrd. JAV dolerių vertės ginklų kovai su Iranu ir husiais
14:05
JAV karinis jūrų laivynas per pastaruosius šešis mėnesius išleido beveik 1 mlrd. JAV dolerių vertės raketų, kad atremtų Irano ir jo statytinių keliamą grėsmę, antradienį atskleidė vyriausiasis civilinės jūrų tarnybos pareigūnas.
Tai rodo, kad JAV karinio jūrų laivyno dalyvavimas Artimuosiuose Rytuose yra labai svarbus ir kainuoja vis daugiau lėšų, skelbia leidinys „Business Insider“.
Nuo spalio mėn. Raudonojoje jūroje veikiantys JAV karo laivai ir orlaiviai numušė daugybę husių raketų ir dronų bei surengė prevencinius smūgius prieš kovotojus tiesiogiai Jemene.
Visai neseniai, savaitgalį, rytinėje Viduržemio jūros dalyje veikiantys JAV karo laivai perėmė kelias Irano balistines raketas per beprecedentį Teherano išpuolį prieš Izraelį.
„Iš tikrųjų atrėmėme daugiau kaip 130 tiesioginių išpuolių prieš JAV karinio jūrų laivyno laivus ir prekybos laivus“, – sakė karinio jūrų laivyno sekretorius Carlosas Del Toro per Senato Asignavimų pakomitečio posėdį dėl kitų finansinių metų gynybos biudžeto.
C.Del Toro sakė įstatymų leidėjams, kad „amunicija, kuri yra labai svarbi šiems antskrydžiams, yra nepaprastai svarbi“ kariniam jūrų laivynui, ir teigė, kad tarnybos ginklų, kuriuos reikia papildyti, vertė artėja prie 1 mlrd. dolerių. Nebuvo iš karto aišku, ar į pateiktą sumą įskaičiuoti savaitgalį atremti Irano smūgiai.
Įvairi amunicija, kurią karinis jūrų laivynas naudojo siekdamas perimti grėsmes ore, taip pat rengdamas prevencinius smūgius Irano remiamiems husių grupuotės nariams Jemene, nėra pigi, o kadangi per pastaruosius šešis mėnesius šie mūšiai vyko reguliariai, išlaidos didėja. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad standartinė raketa perėmėja kainuoja apie 2 mln. JAV dolerių.
Į didžiulį papildomo nacionalinio saugumo dokumentų rinkinį, kuris jau kelis mėnesius kelia susirūpinimą dėl JAV karinės pagalbos Ukrainai ateities, įtrauktas 2,4 mlrd. dolerių finansavimas karinio jūrų laivyno kovai Raudonojoje jūroje, įskaitant amunicijos išeikvojimą.
„The Jerusalem Post“: Izraelis apsisprendė, kaip smogs Iranui ir jo statytiniams
12:39
Izraelio pajėgos (IDF) nusprendė, kaip smogs Iranui ir jo statytiniams, tačiau dar nenusprendė dėl laiko, antradienį dienraščiui „The Jerusalem Post“ tai pranešė keli šaltiniai.
Kadangi laikas vis dar yra kintantis ir yra daug sudėtingų pasirengimo darbų, dabartinis sprendimas gali pasikeisti.
Tačiau pats sprendimo priėmimas rodo Izraelio vadovybės griežtumą ir ryžtą smogti atsakomąjį smūgį, nors visi požymiai liudija, kad Jeruzalė vis dar siekia sušvelninti puolimą, kad jis nevirstų regioniniu karu.
IDF štabo viršininkas Herzi Halevi, lankydamasis 136-ojo bataliono priešlėktuvinės gynybos divizione „Arrow“, bendrais bruožais užsiminė apie išpuolio laiką.
Jis sakė: „Mes leidžiame vykdyti namų fronto politiką, kad bent jau šią Pesacho savaitę piliečiai galėtų gyventi beveik įprastai, nes visiškai pasitikime jumis ir jūsų pasirengimu.“
Taip pat gali būti, kad H.Halevi ir kiti pareigūnai, kurie laikosi savo įprasto grafiko, siekia gudrios apgaulės, kuria norima, kad Iranas ir jo statytiniai sumažintų savo budrumą, pastebi laikraštis.
Tačiau bent jau paprastas atitinkamų signalų skaitymas rodo, kad artimiausiomis dienomis didelė ataka nėra neišvengiama ir gali būti netgi atidėta ilgesniam laikui.
Bandoma atspėti, kokios yra atakos galimybės: nuo smūgių Irano branduoliniams objektams iki vidurio kelio – smūgių dronų ar balistinių raketų objektams, kurie buvo tiesiogiai susiję su Irano smūgiu. Taip pat svarstomos labiau ribotos atakos – konkrečių asmenų nužudymas ar Revoliucijos gvardijos pareigūnų nubaudimo užsienyje kartu su jų bendrininkais – arba kai kurių iš pirmiau minėtų galimybių derinys su didele kibernetine ataka.
Vis dėlto kai kurie signalai rodė, kad karinės oro pajėgos bus įtrauktos į neįprastai svarbų taikinį. gynybos ministras Yoavas Gallantas antradienį pareiškė: „Iranui nepavyko surengti atakos, ir jiems nepavyks atgrasyti Izraelio. Artimųjų Rytų dangus [Izraelio] karinėms oro pajėgoms yra atviras. Kiekvienam priešui, kuris mus persekioja, bus smogta, kad ir kur jis būtų“.
